metai perlus kiaulem.. -- ___ t. "Tomas" <t@t.lt> wrote in message news:s8t5gu$fl2$1@news.rkm.lt... > On 2021-05-28 22:31, neratoblogo wrote: >> O man keista, kiek turi būti stirpus kognityvinis disonansas, kai žiūri >> rusų maindfukinį video ir juo tiki (šalis, kurios ~50 procentų eksporto >> sudaro nafta ir jos produktai, yra tiesiogiai suinteresuota kuo ilgiau >> išlaikyti naftos vartojimą), o elementarių, jau ir plika akimi pastebimų >> požymių - užsimerki ir nematai. > > Yra toks novacula Occami principas > (https://en.wikipedia.org/wiki/Occam%27s_razor), kuris sako, kad jei > kažką gali bandyti paaiškinti keliais būdais, tai teisingiausias > greičiausiai yra pats paprasčiausias. Išvertus lietuviškai - nereikia > šiknoj ieškoti sliekų. > >> 1. Invazinių rūšių gausa pastaruoju metu. Negi nepastebėjai >> pastaraisiais metais visur besiraitančių šliužylų/slimokų (nežinau >> tikslaus pavadinimo - atrodo kaip kokia sraigės be kiauto ir slieko >> hibridas)? > > Turbūt kalbi apie taip vadinamus ispaniškus šliužus, kurie, kaip rašė > Delfi, dėl klimato kaitos baigia nugraužti visą Lietuvą? > > Pagalvokime, ko Lietuvoje nebuvo prieš ~30 metų, kai dar nebuvo ir > klimato kaitos. Ogi nebuvo masinio žemės ūkio produkcijos importo iš > ispanijų į Lietuvą. Gana akivaizdu, kad šliužai kiaušinėlių ar suaugėlių > pavidalu galėjo tūkstančiais fūrų atvažiuoti iki Lietuvos kur rado sau > šiuo metu palankias sąlygas. Sako, kad ir dabar visiems įprastos > vynuoginės sraigės anksčiau Lietuvoje irgi negyveno, o yra importuota > invazinė rūšis sėkmingai prisitaikiusi prie LT sąlygų. Ar ispaniški > šliužai irgi prisitaikys, ar išnyks - parodys laikas. > > Taigi, ar šliužų invazija Lietuvoje yra man made? Beveik 100%, kad taip. > Ar ji sukelta klimato kaitos? Ko gero ne, greičiau intensyvios > tarptautinės prekybos. > >> 2. Nežinau iš kokio miesto tu, bet aš Nemune pavasariais tiek vandens, >> kiek būdavo beveik kiekvieną 1985-1995 metų pavasarį, jau senai >> nemačiau. Ir mano vaikystės vasaromis 1980-1990 metais buvo galima >> šokinėti nuo Aleksoto tilto į Nemuną. Dabar kiekvieną vasarą Nemuną >> perbristi gali. > > Vėlgi, upė yra toks dalykas kuris laikui bėgant kinta - kažkur užsineša > smėliu, kažkur atvirkščiai - išgraužia gilesnę vagą. Tarybiniais laikais > Nemuno vaga buvo gana intensyviai prižiūrima ir valoma, paskui tie > darbai buvo ilgam apleisti. Taigi ar Nemuno gylio sumažėjimas yra > sukeltas žmogaus veiklos? Greičiau atvirkščiai - žmogaus neveiklos ir > natūralių upės vagoje vykstančių procesų turinčių tik ribotą ryšį su > klimato kaita. > > Dabar gi vandens kelių direkcija pradėjo didelį projektą siekdama > atkurti laivybą Nemune žemiau Kauno, kurio metu bus suremontuota, ar > pastatyta šimtai naujų hidrotechninių įrenginių siekiant suformuoti > nuolat praplaukiamą laivų kelią. Reikia manyti, kad po kelių ar > keliolikos metų Nemuno gylis po Aleksoto tiltu vėl bus kažkoks kitoks, > bet su klimato kaita tai turės mažai ką bendro. > >> 3. Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis ir temperatūra mažėja nuo 1970 metų. >> (Dirvos įšalas matuojams dar iki klimato kaitos madingumo, tad čia >> tikrai ne "leftistų" išmislas) >> >> 4. Daug dažnesni staigūs orų temeperatūros pasikeitimai. Anksčiau tokių >> reiškinių irgi būdavo, bet ne kiekvienus metus. O dabar vos ne kiekvieną >> mėnesį keli tokie pokštai. >> >> 5. Pasėlių draudimo kaina vis didėja. Kaip ir didėja išmokos nuo sausrų. >> >> 6. Vis dažnesnės vėtros. Kurios kyla dėl didelių staigių temperatūros >> pokyčių (žr. 4 punktą). Tai irgi pastebima per draudimo bendrovių >> didėjančias išmokas nuo stichijų padarytos žalos. > > Problema ta, kad Žemės gaublyje vyksta daugybė ciklinių procesų, apie > kurius žmonija turi labai ribotą supratimą. Sušyla ir atšala vandenynai > (bene daugiausiai išreklamuotas Ramiojo vandenyno El Nino- La Nina > ciklas, bet yra ir krūva kitų), iš pažiūros chaotiškoje atmosferos > cirkuliacijoje vyksta besikartojantys procesai, Saulės aktyvumas kinta > ir t.t. ir pan. Didžiausia problema ta, kad daugelis tų procesų trunka > dešimtmečius, o kažkokius tikresnius duomenis žmonija turi tik > paskutinių 20-30 metų, iš metereologinių palydovų. Tie 30 metų kosminio > mastelio procesuose tėra akimirka ir pagal juos spręsti apie ateitį gali > tik mokyklos nelankančios paauglės. > >> 7. Poreikis kondicionieriams. Prieš kokius ~20-30 metų karščio vasaromis >> būdavo, bet tokių kelias savaites trunkančių 30-35 laispnių "šutros" >> periodų nebuvo. > > Akivaizdu, kad anksčiau poreikio kondicionieriams nebuvo, nes nebuvo > kondicionierių. Jei rimčiau - nebuvo tiek šiltamio tipo, stiklinėmis > sienomis pastatų, kuriuos reikia vėsinti. O pasakymas, kad "nebuvo > kelias savaites trunkančių 30-35 laispnių "šutros" periodų" yra ne > faktas, o tik tavo nuomonė. > >> 8. NASA Šiaurės ašigalio ir pietų ašigalio ledynų palydovinės >> nuotraukos. Pokyčiai per paskutinius 20 metų - akivaizdūs. Rusai >> planuoja naują laivų maršrutą per šiaurę. > > Paskutinius kelis metus Antarktidos ledyno plotas auga, Arkties ledyno > plotas šią žiemą rodos irgi augo lyginant su praėjusia. Ką tai įrodo? > Kol kas nieko, kaip ir daugybė kitų gamtoje kintančių dalykų. > >> Ir pabaigai - taip, klimatas keitėsi visais laikais, tačiau anksčiau >> klimato kaitos greitis buvo toks, kad viena žmonių kartą jo nelabai >> pajusdavo. > > Aš irgi nelabai jaučiu (bet tai tik mano nuomonė).