On 2021-05-28 22:31, neratoblogo wrote: > O man keista, kiek turi būti stirpus kognityvinis disonansas, kai žiūri > rusų maindfukinį video ir juo tiki (šalis, kurios ~50 procentų eksporto > sudaro nafta ir jos produktai, yra tiesiogiai suinteresuota kuo ilgiau > išlaikyti naftos vartojimą), o elementarių, jau ir plika akimi pastebimų > požymių - užsimerki ir nematai. Yra toks novacula Occami principas (https://en.wikipedia.org/wiki/Occam%27s_razor), kuris sako, kad jei kažką gali bandyti paaiškinti keliais būdais, tai teisingiausias greičiausiai yra pats paprasčiausias. Išvertus lietuviškai - nereikia šiknoj ieškoti sliekų. > 1. Invazinių rūšių gausa pastaruoju metu. Negi nepastebėjai > pastaraisiais metais visur besiraitančių šliužylų/slimokų (nežinau > tikslaus pavadinimo - atrodo kaip kokia sraigės be kiauto ir slieko > hibridas)? Turbūt kalbi apie taip vadinamus ispaniškus šliužus, kurie, kaip rašė Delfi, dėl klimato kaitos baigia nugraužti visą Lietuvą? Pagalvokime, ko Lietuvoje nebuvo prieš ~30 metų, kai dar nebuvo ir klimato kaitos. Ogi nebuvo masinio žemės ūkio produkcijos importo iš ispanijų į Lietuvą. Gana akivaizdu, kad šliužai kiaušinėlių ar suaugėlių pavidalu galėjo tūkstančiais fūrų atvažiuoti iki Lietuvos kur rado sau šiuo metu palankias sąlygas. Sako, kad ir dabar visiems įprastos vynuoginės sraigės anksčiau Lietuvoje irgi negyveno, o yra importuota invazinė rūšis sėkmingai prisitaikiusi prie LT sąlygų. Ar ispaniški šliužai irgi prisitaikys, ar išnyks - parodys laikas. Taigi, ar šliužų invazija Lietuvoje yra man made? Beveik 100%, kad taip. Ar ji sukelta klimato kaitos? Ko gero ne, greičiau intensyvios tarptautinės prekybos. > 2. Nežinau iš kokio miesto tu, bet aš Nemune pavasariais tiek vandens, > kiek būdavo beveik kiekvieną 1985-1995 metų pavasarį, jau senai > nemačiau. Ir mano vaikystės vasaromis 1980-1990 metais buvo galima > šokinėti nuo Aleksoto tilto į Nemuną. Dabar kiekvieną vasarą Nemuną > perbristi gali. Vėlgi, upė yra toks dalykas kuris laikui bėgant kinta - kažkur užsineša smėliu, kažkur atvirkščiai - išgraužia gilesnę vagą. Tarybiniais laikais Nemuno vaga buvo gana intensyviai prižiūrima ir valoma, paskui tie darbai buvo ilgam apleisti. Taigi ar Nemuno gylio sumažėjimas yra sukeltas žmogaus veiklos? Greičiau atvirkščiai - žmogaus neveiklos ir natūralių upės vagoje vykstančių procesų turinčių tik ribotą ryšį su klimato kaita. Dabar gi vandens kelių direkcija pradėjo didelį projektą siekdama atkurti laivybą Nemune žemiau Kauno, kurio metu bus suremontuota, ar pastatyta šimtai naujų hidrotechninių įrenginių siekiant suformuoti nuolat praplaukiamą laivų kelią. Reikia manyti, kad po kelių ar keliolikos metų Nemuno gylis po Aleksoto tiltu vėl bus kažkoks kitoks, bet su klimato kaita tai turės mažai ką bendro. > 3. Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis ir temperatūra mažėja nuo 1970 metų. > (Dirvos įšalas matuojams dar iki klimato kaitos madingumo, tad čia > tikrai ne "leftistų" išmislas) > > 4. Daug dažnesni staigūs orų temeperatūros pasikeitimai. Anksčiau tokių > reiškinių irgi būdavo, bet ne kiekvienus metus. O dabar vos ne kiekvieną > mėnesį keli tokie pokštai. > > 5. Pasėlių draudimo kaina vis didėja. Kaip ir didėja išmokos nuo sausrų. > > 6. Vis dažnesnės vėtros. Kurios kyla dėl didelių staigių temperatūros > pokyčių (žr. 4 punktą). Tai irgi pastebima per draudimo bendrovių > didėjančias išmokas nuo stichijų padarytos žalos. Problema ta, kad Žemės gaublyje vyksta daugybė ciklinių procesų, apie kurius žmonija turi labai ribotą supratimą. Sušyla ir atšala vandenynai (bene daugiausiai išreklamuotas Ramiojo vandenyno El Nino- La Nina ciklas, bet yra ir krūva kitų), iš pažiūros chaotiškoje atmosferos cirkuliacijoje vyksta besikartojantys procesai, Saulės aktyvumas kinta ir t.t. ir pan. Didžiausia problema ta, kad daugelis tų procesų trunka dešimtmečius, o kažkokius tikresnius duomenis žmonija turi tik paskutinių 20-30 metų, iš metereologinių palydovų. Tie 30 metų kosminio mastelio procesuose tėra akimirka ir pagal juos spręsti apie ateitį gali tik mokyklos nelankančios paauglės. > 7. Poreikis kondicionieriams. Prieš kokius ~20-30 metų karščio vasaromis > būdavo, bet tokių kelias savaites trunkančių 30-35 laispnių "šutros" > periodų nebuvo. Akivaizdu, kad anksčiau poreikio kondicionieriams nebuvo, nes nebuvo kondicionierių. Jei rimčiau - nebuvo tiek šiltamio tipo, stiklinėmis sienomis pastatų, kuriuos reikia vėsinti. O pasakymas, kad "nebuvo kelias savaites trunkančių 30-35 laispnių "šutros" periodų" yra ne faktas, o tik tavo nuomonė. > 8. NASA Šiaurės ašigalio ir pietų ašigalio ledynų palydovinės > nuotraukos. Pokyčiai per paskutinius 20 metų - akivaizdūs. Rusai > planuoja naują laivų maršrutą per šiaurę. Paskutinius kelis metus Antarktidos ledyno plotas auga, Arkties ledyno plotas šią žiemą rodos irgi augo lyginant su praėjusia. Ką tai įrodo? Kol kas nieko, kaip ir daugybė kitų gamtoje kintančių dalykų. > Ir pabaigai - taip, klimatas keitėsi visais laikais, tačiau anksčiau > klimato kaitos greitis buvo toks, kad viena žmonių kartą jo nelabai > pajusdavo. Aš irgi nelabai jaučiu (bet tai tik mano nuomonė).