"TuKas" <vga_nesiukslinti@takas.lt> wrote in message news:i2etb8$grj$1@trimpas.omnitel.net... > Paprasčiausiai objektyvo dangos kokybę galima įvertinti pagal spalvą. Žiūrint į objektyvą su kokybiška danga, paprastai ji būna mėlynos/violetinės arba žalsvos spalvos, o pigių kinietiškų lęšių - rausvos. Kuo geresnis praskaidrinantis sluoksnis, tuo mažiau atspindi šviesą toks objektyvas - žiūrint į labai gerus objektyvus kartais sunku įžiūrėti kad stiklas iš viso yra. Čia tuo atveju, jei perki vietoje. O jei per intiką? Ieškoti atsiliepimų? Būčiau dėkingas, jei rekomenduotum gamintoją/liniją produktų kurie yra su geromis dangomis. Šiaip apie ką šneka, supratau, nes tie patys BPC rusiški buvo su dangomis, kol jų per žvejybą nesuėdžiau :-( >> 7x50 rusiškus BPC-2 (rodosi toks numeriukas), turiu. Bet per juos Andromeda vis vien atrodo kaip ištežęs kleksas :-( Tiesa, kur žiūrėjau, tai netrūksta šviesos taršos. >> > Deja beveik pro visus nedidelio skersmens optinius prietaisus ji panašiai taip ir atrodo. O štai pro ~100mm skersmens žiūronus ar didesnį teleskopą naudojant mažą didinimą jau ir vieną - dvi vijas struktūroje galima įžiūrėti, tačiau vaizdas net ir pro labai gerus teleskopus vis tiek neprilygsta tokiam, koks matomas ilgomis ekspozicijomis darytose nuotraukose. Supratau. Astrofotografija tiesiog turi daugiau laiko susirinkti šviesą ir tiek. Jei galėčiau 5 min. daryti ekspoziciją akies tinklainėje, ir dargi po to 20 tokių ekspozicijų sustekuoti, matyti būtų geriau :-) Beje, įdomu kas gautųsi, jei įsilašinti akies raumens įtempimo antagonistų, kurie išplečia vyzdį iki max. fiziškai įmanomo :-) >> O kokie prietaisai duotų platų kampą, kad eitų po visą dangų abiem akimis pasidairyti ir matyti iškart didelį dangaus plotą? Nes man nieko nėra gražiau kaip nuvarius kur į kalnus naktį spoksoti į Paukščių Taką. >> > Tai plačiausias laukas ir gaunamas stebint dangų plikomis akimis :), ir joks optinis prietaisas to negali pagerinti. True true. Bet tam reikia itin geros vietos ir gero oro. O LT to elementariai nėra. Geriausia kalnuose ir kur nors taigoje/dykumoje, bet ten nusigauti problema. > Optika naudojama tik mažų objektų padidinimui ir jų ryškumo sustiprinimui. O kuo optinio prietaiso didinimas mažesnis, tuo matomas platesnis laukas, todėl ir naudojami astronominiai žiūronai kurių didinimas yra nedidelis. Supratau. O gal yra kokios nors optinės sistemos, kurios padeda surinkti daugiau šviesos, prie mažo kampo? Ala žiūronai su dideliais objektyvais ir trumpu (rodosi taip), židinio nuotoliu. Ala pvz.: 12 didinimas, ir kokie 100 mm objektyvai? > Tačiau yra ir vienas didinimo apribojimas iš apatinės pusės. Optinio prietaiso išėjimo vyzdys yra paskaičiuojamas padalinus objektyvo skersmenį iš didinimo. Ir šis išėjimo vyzdys neturi būti didesnis negu akies vyzdys tamsoje. Paprastai išsiplėtęs akies vyzdys būna ne didesnis kaip 7-8mm, todėl pvz. 50mm objektyvo skersmens žiūronų didinimas mažesnis nei 7 neturi prasmės - paprasčiausiai stebint pro mažesnio didinimo žiūronus jei jų išėjimo vyzdžio skersmuo bus didesnis nei akies vyzdžio skersmuo, dalis objektyvo surinktos šviesos nepateks į akį, ir tokie žiūronai veiks kaip atitinkamai mažesnio skersmens žiūronai. Aha, šitai jau radau ir supratau. Dieną geriau su tokiais, nes tada akies centruoti tiek nereikia, lengviau stebėti judančius objektus. > Ko gero taip. Nežinau, neturėjau tokių žiūronų. Didesniam skersmeniui tikriausiai būtų patogu, tačiau dažnai žiūronai perkami naudojimui ir dieną, o tada patogiau kai žiūri pro juos tiesiogiai kaip ir žiūrint plika akimi, nes žiūrint kampu bus sunkiau norimą objektą susirasti, ypač jei žiūronų didinimas didesnis. Dieninius turiu tuos pačius BPC. Dabar dairausi grynai dangaus stebėjimui. Tik kad tie, su kampiniais okuliarais, brangūs, matyt dėl papildomų sudėtingų optinių elementų. > Deja žiūronai nėra tas prietaisas, pro kurį galima būtų įžiūrėti planetų detales. Tam reikia didelio didinimo t.y. teleskopo. Žiūronai daugiau skirti bendrai dangaus apžvalgai, didesnių objektų apžiūrėjimui. Supratau. Ar yra kokia nors priklausomybių, arba koreliacijos lentelė, kuri parodytų, kokios sistemos teleskopas, arba žiūronai, kokio ryškio objektus su kokiomis detalėmis įgalins įžiūrėti? Tai padėtų renkantis. > Mano asmenine nuomone, kompiuterizuota ekvatorinė montuotė reikalinga tik norint fotografuoti. Stebėjimams pusė "kaifo" ir yra pačiam susirasti kokią blankią galaktiką ar kitą objektą :) O su kompiuterizuota montuote, galėsi per vieną naktį nusitaikyti į daugybę objektų ( kurių didesnę dalį pro mažą teleskopą aišku neįžiūrėsi ) ir greit tas užsiėmimas atsibos :) :-) Na aš ne iš godumo noriu pirkti kompiuterizuotą. Tiesiog jeigu perku prietaisą ne žaislą, tai stengiuosi įsigyti gerą ir su rezervu. Juk visada tai pačiai montuotei galima paduoti parametrus rankiniu būdu, tai, ką ketinu daryti su žiūronais ir lazeriu. Tada taikymasis tampa maloniu užsiėmimu. Nes montuotė, kuri dreba nuo vėjo, tai irgi ne kas... > ScyScout - mano nuomone taip pat žaisliukas - tą patį ir dar nepalyginamai daguiau gali pamatyti ir sužinoti naudojant bet kokią planetariumo programą. Na, bet gal aš čia atsilikęs nuo šiuolaikinių technologijų, nes man visi tie i-podai, mobilūs telefonai su daugybe papildomų funkcijų ir panašūs žaislai nėra aktualūs :) Stelariumą jau naudoju. Dėl scouto supratau. Matyt realiai aš irgi tą etapą praėjęs, jei tik kantrybės užteks :-) > Taip, teleskopo pagrindinis parametras yra objektyvo skersmuo, tik būtina sąlyga, kad jis būtų pagamintas pakankamai kokybiškai. O gal patartum, kaip tą atsirinkti, ypač perkant "nuotoliniu" būdu? Forumai/atsiliepimai? Gamintojo vardas? > Astrofotografijai svarbu kokiu tikslumu montuotė sugeba sekti kaip sukasi dangaus skliautas, o vizualiniams stebėjimams pakanka, kad ta montuotė būtų pakankamai tvirta, nes nėra malonu kai vos prisilietus prie fokusatoriaus vaizdas ima drebėti. Tas darosi tuo aktualiau, kuo didesnį didinimą naudoji - pvz. jei patinka žiūrėti į planetas. Aišku. Dėl sekimo - taip išeina, kad reikia žiūrėti į du parametrus - sekimo smulkiausią žingsnį ir paklaidas? Ar dar yra kokių nors sisteminių parametrų?