"TuKas" <vga_nesiukslinti@takas.lt> wrote in message news:i29u6n$usm$1@trimpas.omnitel.net... >>> O "astronominiai" tai kurie? nes kainos tai skiriasi, ir net 70-80 diametro kategorijoje. >>> Kaip su zoom'ais - verta/neverta? Ir kaip suprantu, tų, kurių okuliaras stovi tiesiai, o ne kampu, bus itin nepatogu. Visų pirma ačiū už išsamų atsakymą, nes kaip tik tokio arba panašaus tikėjausi. Padeda orientuotis. > Nėra žiūronai taip griežtai skristomi į astronominius ir ne. Paprastai astronomiai tai didesnio skersmens ir nedidelio didinimo žiūronai. Supratau, taip ir maniau a-priori. > O kainos skiriasi smarkiai dėl optikos kokybės, praskaidrinančios dangos, atsparumo drėgmei, smūgiamas, na ir žinoma geresniems gamintojams už firmos ženklą nemažą dalį sumos palikti tenka. Kokios mano, kaip visiško profano galimybės įvertinti optikos kokybę/dangas? Nes kol kas aš matau, kad objektyviai galiu vertinti tik du parametrus - objektyvo plotą mm^2 ir veidrodžio plotą mm^2, lyginant su kaina. Drėgmė ir smūgiai, manau, dalykai man antraeiliai, nes su prietaisais elgiuosi pagarbiai ir naudoju stacionariai. Firmos ženklas išvis tragedija. Radau Celestron pigius [kažkiež] x80 arba x100, o jie pasirodo nesiunčia į LT, nes tokia celestron politika, o vietinės kainos beprotiškos! :-( > Astronominiams stebėjimams reiktų minimum 50mm skersmens žiūronų, ir jų didinimas turėtų būti nedidelis, pvz. einamiausi maždaug tokie: 7x50, 10x60, 12x70 ir t.t. 7x50 rusiškus BPC-2 (rodosi toks numeriukas), turiu. Bet per juos Andromeda vis vien atrodo kaip ištežęs kleksas :-( Tiesa, kur žiūrėjau, tai netrūksta šviesos taršos. O kokie prietaisai duotų platų kampą, kad eitų po visą dangų abiem akimis pasidairyti ir matyti iškart didelį dangaus plotą? Nes man nieko nėra gražiau kaip nuvarius kur į kalnus naktį spoksoti į Paukščių Taką. > Kuo didesnis skersmuo, tuo blankesnius objektus galima įžiūrėti, tačiau atsiranda nepatogumas - didesnius, sunkesnius žiūronus ( o be to dar jų ir didinimas didesnis ) jau sunku rankose išlaikyti, reikia stovo, o su juo labai nepatogu žiūrėti į viršų. Stovas, manau, kad neišvengiamas prietaisas šitoje situacijoje. O kaip žiūronai, kurie yra aproksimuotos L raidės formos, kur okuliarai yra ne tiesiai 180 laipsnių kampu už objektyvų, o tarkime buku kampu ~140 laipsnių ar pan.? Tada galvos persukti kaip pelėdai nereikėtų... Kokių parametrų reikėtų norint pasidairyti į į Saturno žiedus, Marsą, gražesnius ūkus ir galaktikas? > Dėl zūmo - universalesnis daiktas dažniausiai yra blogesnis. Zūmas gal labiau praverstų naudojant žiūronus dieną, o astronomijai nelabai yra prasmė naudoti didesnį didinimą žiūronams - planetų detalių vis tiek pro žiūronus neįžiūrėsi, o balnkiems ūkams svarbiau surenkamos šviesos kiekis ir platesnis laukas, o ne didinimas. O "platus kampas" tai koks skaitosi? Gal yra koks "aukso vidurys" tarp objektyvo skermens ir didinimo? >>>Ar tai nebus tas pats, kas ruosiantis lenktyniauti motociklais, meginti ta >>>daryti kinietisku vaikisku triratuku? > > Dalis tiesos tame palyginime yra. Užteks vieną-kitą kartą pažiūrėti pro rimtesnį "vamzdį" ir daugiau nenorėsi žiūrėti pro tą 50-60mm žaisliuką :) > Mėnulis atrodo gerai ir pro mažą teleskopėlį, o norint pamatyti ką nors daugiau, reikia didesnio skersmens. Taip, pradėjau nuo mažo. Nusipirkau žaislą Celestron First Scope, ir mėnulis išties matosi puikiai. Visa kita - niekaip ne. Priedo suvokiau, kad montuotė - pusė teleskopo vertės, nes pozicionuoti verstą vaizdą rankutėmis ant azimutinės montuotės yra nusišovimas su durų rankena. Kol dar nemoku šokinėti per žvaigždes, pirma pasiėmiau lazerį. Kai parvažiuos tikiuosi išmokti per rugpjūčio dangų. O kitas žaislas - Celestron Skyscout arba analogai "žalėsiui" verti grieko ar ne? O jei žiūrint toliau - ar teisingai mąstau, kad veidrodžio skersmuo yra esminis faktorius optinio vamzdžio atžvilgiu? Ir kad geriau įsigyti senesnės kartos ir didesnio skermens vamzdį, nei naujausią brangų ir mažesnio skersmens? Montuotė, jau kitas klausimas, bet ten turbūt be rimtesnės analizės nieko nesuvoksiu. Jei bent teisingai nutuokiu, kai montuotės pirmas parametras yra jos sugebėjimas laikyti tam tikros masės vamzdį, tas pats, kas "kūnelis" foto aparatui - per vieną, o objektyvus galbūt turėsi kelis.