> Kokios mano, kaip visiško profano galimybės įvertinti optikos kokybę/dangas? Nes kol kas aš matau, kad objektyviai galiu vertinti tik du parametrus - objektyvo plotą mm^2 ir veidrodžio plotą mm^2, lyginant su kaina. Drėgmė ir smūgiai, manau, dalykai man antraeiliai, nes su prietaisais elgiuosi pagarbiai ir naudoju stacionariai. Firmos ženklas išvis tragedija. Radau Celestron pigius [kažkiež] x80 arba x100, o jie pasirodo nesiunčia į LT, nes tokia celestron politika, o vietinės kainos beprotiškos! :-( > Paprasčiausiai objektyvo dangos kokybę galima įvertinti pagal spalvą. Žiūrint į objektyvą su kokybiška danga, paprastai ji būna mėlynos/violetinės arba žalsvos spalvos, o pigių kinietiškų lęšių - rausvos. Kuo geresnis praskaidrinantis sluoksnis, tuo mažiau atspindi šviesą toks objektyvas - žiūrint į labai gerus objektyvus kartais sunku įžiūrėti kad stiklas iš viso yra. > 7x50 rusiškus BPC-2 (rodosi toks numeriukas), turiu. Bet per juos Andromeda vis vien atrodo kaip ištežęs kleksas :-( Tiesa, kur žiūrėjau, tai netrūksta šviesos taršos. > Deja beveik pro visus nedidelio skersmens optinius prietaisus ji panašiai taip ir atrodo. O štai pro ~100mm skersmens žiūronus ar didesnį teleskopą naudojant mažą didinimą jau ir vieną - dvi vijas struktūroje galima įžiūrėti, tačiau vaizdas net ir pro labai gerus teleskopus vis tiek neprilygsta tokiam, koks matomas ilgomis ekspozicijomis darytose nuotraukose. > O kokie prietaisai duotų platų kampą, kad eitų po visą dangų abiem akimis pasidairyti ir matyti iškart didelį dangaus plotą? Nes man nieko nėra gražiau kaip nuvarius kur į kalnus naktį spoksoti į Paukščių Taką. > Tai plačiausias laukas ir gaunamas stebint dangų plikomis akimis :), ir joks optinis prietaisas to negali pagerinti. Optika naudojama tik mažų objektų padidinimui ir jų ryškumo sustiprinimui. O kuo optinio prietaiso didinimas mažesnis, tuo matomas platesnis laukas, todėl ir naudojami astronominiai žiūronai kurių didinimas yra nedidelis. Tačiau yra ir vienas didinimo apribojimas iš apatinės pusės. Optinio prietaiso išėjimo vyzdys yra paskaičiuojamas padalinus objektyvo skersmenį iš didinimo. Ir šis išėjimo vyzdys neturi būti didesnis negu akies vyzdys tamsoje. Paprastai išsiplėtęs akies vyzdys būna ne didesnis kaip 7-8mm, todėl pvz. 50mm objektyvo skersmens žiūronų didinimas mažesnis nei 7 neturi prasmės - paprasčiausiai stebint pro mažesnio didinimo žiūronus jei jų išėjimo vyzdžio skersmuo bus didesnis nei akies vyzdžio skersmuo, dalis objektyvo surinktos šviesos nepateks į akį, ir tokie žiūronai veiks kaip atitinkamai mažesnio skersmens žiūronai. > Stovas, manau, kad neišvengiamas prietaisas šitoje situacijoje. O kaip žiūronai, kurie yra aproksimuotos L raidės formos, kur okuliarai yra ne tiesiai 180 laipsnių kampu už objektyvų, o tarkime buku kampu ~140 laipsnių ar pan.? Tada galvos persukti kaip pelėdai nereikėtų... > Ko gero taip. Nežinau, neturėjau tokių žiūronų. Didesniam skersmeniui tikriausiai būtų patogu, tačiau dažnai žiūronai perkami naudojimui ir dieną, o tada patogiau kai žiūri pro juos tiesiogiai kaip ir žiūrint plika akimi, nes žiūrint kampu bus sunkiau norimą objektą susirasti, ypač jei žiūronų didinimas didesnis. > Kokių parametrų reikėtų norint pasidairyti į į Saturno žiedus, Marsą, gražesnius ūkus ir galaktikas? > Deja žiūronai nėra tas prietaisas, pro kurį galima būtų įžiūrėti planetų detales. Tam reikia didelio didinimo t.y. teleskopo. Žiūronai daugiau skirti bendrai dangaus apžvalgai, didesnių objektų apžiūrėjimui. > Taip, pradėjau nuo mažo. Nusipirkau žaislą Celestron First Scope, ir mėnulis išties matosi puikiai. Visa kita - niekaip ne. Priedo suvokiau, kad montuotė - pusė teleskopo vertės, nes pozicionuoti verstą vaizdą rankutėmis ant azimutinės montuotės yra nusišovimas su durų rankena. Kol dar nemoku šokinėti per žvaigždes, pirma pasiėmiau lazerį. Kai parvažiuos tikiuosi išmokti per rugpjūčio dangų. O kitas žaislas - Celestron Skyscout arba analogai "žalėsiui" verti grieko ar ne? > Mano asmenine nuomone, kompiuterizuota ekvatorinė montuotė reikalinga tik norint fotografuoti. Stebėjimams pusė "kaifo" ir yra pačiam susirasti kokią blankią galaktiką ar kitą objektą :) O su kompiuterizuota montuote, galėsi per vieną naktį nusitaikyti į daugybę objektų ( kurių didesnę dalį pro mažą teleskopą aišku neįžiūrėsi ) ir greit tas užsiėmimas atsibos :) ScyScout - mano nuomone taip pat žaisliukas - tą patį ir dar nepalyginamai daguiau gali pamatyti ir sužinoti naudojant bet kokią planetariumo programą. Na, bet gal aš čia atsilikęs nuo šiuolaikinių technologijų, nes man visi tie i-podai, mobilūs telefonai su daugybe papildomų funkcijų ir panašūs žaislai nėra aktualūs :) > O jei žiūrint toliau - ar teisingai mąstau, kad veidrodžio skersmuo yra esminis faktorius optinio vamzdžio atžvilgiu? Ir kad geriau įsigyti senesnės kartos ir didesnio skermens vamzdį, nei naujausią brangų ir mažesnio skersmens? > Taip, teleskopo pagrindinis parametras yra objektyvo skersmuo, tik būtina sąlyga, kad jis būtų pagamintas pakankamai kokybiškai. > Montuotė, jau kitas klausimas, bet ten turbūt be rimtesnės analizės nieko nesuvoksiu. Jei bent teisingai nutuokiu, kai montuotės pirmas parametras yra jos sugebėjimas laikyti tam tikros masės vamzdį, tas pats, kas "kūnelis" foto aparatui - per vieną, o objektyvus galbūt turėsi kelis. Astrofotografijai svarbu kokiu tikslumu montuotė sugeba sekti kaip sukasi dangaus skliautas, o vizualiniams stebėjimams pakanka, kad ta montuotė būtų pakankamai tvirta, nes nėra malonu kai vos prisilietus prie fokusatoriaus vaizdas ima drebėti. Tas darosi tuo aktualiau, kuo didesnį didinimą naudoji - pvz. jei patinka žiūrėti į planetas.