Tema: Re: VASIMR plazmine raketa perkope 200 kilovatu
Autorius: krx
Data: 2009-10-13 00:11:04
"siGis" <s@s.s> wrote in message news:havuq5$ouh$1@trimpas.omnitel.net...
> "krx" <krx@d.lt> wrote in message news:haufns$kio$1@trimpas.omnitel.net...
>> Klysti. Išmesti didesnį kiekį masės dideliu greičiu efektyviai yra
>> problema. Pasižiūrėk į raketų tipus (pirmas straipsnis), kurios išmeta
>> kolosalius kiekius masės, bet jų efektyvumas, lyginant VASIMR - žemas.
>
> Tai kaip tik ir klausiu kas trukdo sitos technologijos varikliams didinti
> ismetama mase nemazinant ismetimo greicio.  Nekalbu apie simtus kilogramu

O kam klausi - paskaityk straipsnius, kuriuos įkėliau. Jie ne auksiniai, bet 
viską labai neblogai paaiškina, ypač realius technologinius (ne teorinės 
fizikos) keblumus.

> per sekunde kaip cheminiuose raketu varikliuose. Bet kodel neiseina 
> padaryti
> bent keliu desimciu ar simtu gramu ismetima.

Išeina teoriškai, nes dizainas leidžia. Bet neapsimoka 
technologiškai-ekonomiškai. Nebent VASIMR būtų pigiai surenkami ir pakeliami 
į orbitą naudojant mėnuliečių vergų darbą ir lokalius išteklius.

> Tai jau duotu trauka kuri butu juntama zmogui.
> Skrydis taptu trumpesnis ir ta prasme ne toks nuobodus.

Kokiam žmogui? Ar tas kuris alkanas varo į bigmac'ą, ar tas kuris laukia 
sekančių metų trumų sezono?

> Manau suprantat kad kuro tokiu atveju daugiau nereiketu. Tiesiog tas pats
> kiekis butu ismestas per trumpesni laika ir pasiektas tas pats rezultatas.

Ne.

Aš nežinau kiek tau metų, ir ką tu mokeisi, jei mokeisi ar mokaisi 
apskritai, bet nesupranti vieno dalyko - VASIMR, kaip ir dauguma kitų [ypač 
kosminių] technologijų yra sistema, ir neretai ne tik susijusių dalių 
sistema, bet ir kompromisas tarp tų sistemos dalių, jų privalumų, trūkumų ir 
galutinio tikslo. Tu negali pakeisti vieno parametro, neįtakodamas kitų. 
T.y. nori išmesti greičiau kurą ir taip pagreitinti? Aha, gerai:

        Tam reikia galingesnio energijos generatoriaus. Didesnis energijos 
generatorius reikalauja jau ne kokių nors talpių baterijų, arba 
chemo-elektrinio šaltinio, o jau gal ir galingo RTG, arba išvis aktyvinio 
reaktoriaus. RTG /reaktorius sveria ir turi savų problemų, tokių, kaip 
radiacijos poveikis pilotams. Tam išvengti reikia daugiau švino. Švinas <> 
naudingas svoris. Taip pat didesniam generatoriui reikia ir didesnių šilumos 
radiatorių/skydų, nes juk idealus VASIMR variklis neveikia 100% efektyvumu, 
o jūs dar dirbtinai pabloginate jo efektyvumą. Visa šita N-tonų trachamudija 
sveria ir ją dar reikia pakelti nuo žemės į orbitą, kas kainuoja kuklius 
mokesčių mokėtojų pinigus, atimant paskutines galimybes gyventi prašmatnioje 
kartonkėje vietoje chruščiovkės ir valgyti maistą, o ne griaužti artimą 
savo.
        Teoriškai be abejo įmanoma daryti kitaip - išskaidyti į orbitą 
keliamą svorį į atskiras raketas nešėjas, o variklį, kurą ir naudingą 
krovinį sujungti orbitoje. Tačiau tai labai sumažina bendrą sistemos 
patikimumą (nes reikalauja daugiau mazgų ir operacijų), priedo labai išauga 
išlaidos, nes greičiausiai reiks raketų nešėjų startus daryti per siaurą 
laiko langą, o tam reikia daug paleidimo aikštelių žemėje su visa 
infrastruktūra. Visa tai kainuos dar didesnius valstybinius pinigus.
        Todėl normaliu atveju kiekviena sistema yra sudaroma iš geriausių 
sub-sistemų, kurios kiekviena sprendžia konkrečią problemą tos problemos 
pasireiškimo "kvadrante", nepaisant to, kad ta technologija ant popieriaus 
gali veikti plačiame diapazone.

Su šitu modeliu aš nepretenduoju į kažkokią absoliučią teisybę, bet noriu 
paskatinti mąstyti sistemiškai, o ne įsivaizduoti, kad gyveni pasaulyje, 
kuriame negalioja jokie dėsniai.

> O tu varikliu efektyvumas lyginant su VASIMR zemas kaip tik delto ir yra 
> kad
> mazas ismetimo greitis ir nebera priemoniu jam didinti.

O gal nereikia kažko didinti? Gal tiesiog su raketinių variklių 
technologijomis yra taip pat kaip su transporto priemonėmis, kurių tipų yra 
sočiai pagal taikymo sritį.

> Na sita zodi panaudojau tik pacia bendriausia prasme i kuri manau telpa
> visas kompleksas dideliu problemu ypac susijusiu su pilotuojamais
> skrydziais. Dabar ju nevardinsiu. Tikiuosi zinote apie kas kalbu.

Visos technologinės problemos yra nulis prieš žmogišką tingumą, abejingumą, 
tamsumą.
Nes kol kas yra labai mažai mokslo ir technologinių sričių, kurios nebūtų 
išspręstos, sėkmingai sprendžiamos, o neradus sprendimo - apeitos 
alternatyviais keliais.

>>>> Niekaip netrukdo, nes variklis gali veikti abiem režimais. Tiesiog tai
>>>> prieštarautų šio tipo variklių technologinei filosofijai, kurios esmė -
>>>> efektyvumas.
>
> Tikriausiai nenorejote pasakyti kad variklis negali buti padaryti geresnis
> del to kad jis iskristu is kazkieno sugalvotos klasifikacijos :). Jeigu 
> jau
> filosofija prades kaisioti pagalius i grinai techninius, inzinerinius
> dalykus tai jau bus blogai.

Taip. Aš nepretenduoju dirbti NASA JPL. Jūs pretenduojat? =D
Nėra tokio dalyko, kaip "grynai techniniai" arba "filosofiniai" dalykai. 
Visiška kvailystė yra tarpdisiciplininė mokslo šakų izoliacija, kuri, deja, 
bet vis dar dažnai yra toleruojama universitetinėje aplinkoje.

>>>>T.y. visada galima didinti išmetamą masę, bet tos masės pakėlimas į
>>>>orbitą kainuoja pasakiškai daug, todėl geriau yra eiti kitu keliu -
>>>>išmesti labai dideliu greičiu mikroskopinę masę ir taip efektyvinti
>>>>variklio veikimą.
>
> Bet as gi kalbu apie siek tiek didesnes mases ismetima tokiu pat 'labai
> dideliu' greiciu. Tai nereikalautu papildomos mases iskelimo i orbita.

Kalbėti be argumentų - tai bezdėti į vandenį. Aš savo argumentus pateikiau 
elementariame modeliavime aukščiau. Jūsų argumentai bus oriniai, ar kas nors 
įdomiau? Klausimas retorinis beje.

Mano paskutinė eilutė pačiam: Jei nori paneigti kokią nors viešą nuomonę - 
geriausią užsiimk tau patinkančios srities ekperimentavimu ir iš tų 
eksperimentų daryk savas išvadas, lygink jas su kitų, dirbančių toje srityje 
išvadomis ir tobulink žinias ir technologiją.