Turiu tokia problemele, kad nebepajegiu dirbti protinio darbo, jauciuosiu visiskai bukas, ir si busena tesiasi seniai. Geriausiai protas dirbo iki 10 klases, o po to tik blogejo. Dabar man 30 metu. Per si laika sugebejau baigti universiteta, dar po to istojau i magistrantura ir kai ja pabaigiau, prizadejau cia daugiau kojos nekelti, begau kuo toliau. Man buvo labai sunku, nors ir buvau tarp geriausiu studentu. Taigi, nezinau kaip tiksliai apibudinti savo busena, tiesiog visa laika jauciuosiu ties savo galimybiu riba. Labai labai letai tvarkausi su duotomis darbo uzduotimis. Ir kai su jomis susitvarkau pamatau, kad cia is viso nebuvo ka daryti. Darbe stengiuosiu priimti informacija minimaliai, nesidomiu ka daro kiti. Zodziu jauciuosiu, kad degraduoju... Nesimokinu jokios naujos informacijos, nes tiesiog nebepajegiu, nors noreciau... Kazkada buvau nusprendes, kad visa tai nuo nervu. Gydziausi seroksatu 3 metus, plius kas savaite ejau konsultacijoms. Kainavo daug, padejo susitvarkyti su bendravimo problemomis, bet nuovargis nedingo. Praradau vilti sioje vietoje... Paskutini pusantro menesio kartais atsiranda kazkoks dusulys, pulsas issauga iki 80, kai paprastai buna 60. Buvau del to nuejes pas seim. gydytoja nieko nerado (atliko kraujo, cholesterolio, cukraus, TTH, slapimo, EKG tyrimus, ultragarsu tyre vidaus organus, skydliake). Kraujospudis normalus, nors ir jauciu spaudima pakausyje. Pasiule psichologa... Vargina naktinis prakaitavimas, bet paskutiniu metu lyg ir aprimo. Nuo mazens turiu problemu del salanciu galuniu. Turiu dideles venas ir panasu kad ateityje del to nusimato problemu. Vaikysteje operuota varikocele. Pries metus tyriausi kaklo kraujagysles, viskas tvarkoje. Fizinio kruvio nevengiu, bet po jo nesijauciu labai gerai. Raumenys daznai buna isitempe. Pries miega stengiuos daryti relaksacinius pratimus, kurie kazkodel padeda tik pirmomis dienomis, o po to nejauciu jokio atsipalaidavimo. Uzmiegu paprastai labai greitai. Ar gerai miegu nezinau... Beje, buna man ir geru dienu, kai jauciuos labai gerai, bet tai retai. Atostogos nepadeda. Ar butu kokiu patarimu? Ar tiesiog ir toliau priimti save toki koks esu?