Silvano rašė: > konkurencijos istatymas yra dispozityvus siuo atveju ir leidzia salims > susitarti del termino, todel visgi reiktu ismokti atskirti konkuravima, nuo Taip ir tą sąlygą (terminą) aš bevelyčiau perkelti į nekonkuravimo susitarimą. Jei tau būtų draudžiama 5 ar 10 metų atskleisti ar naudoti komercinių paslapčių informaciją, tai turbūt jau ir pats susimąstytum, kad dėl to laisvai susirasti darbo pas konkurentą (o iš esmės srityje, kurioje esi kvalifikuotas) tu turbūt ir negalėsi, *nes* _dažnai_ komercinę paslaptį sudaro tam tikros, konkrečios žinios, būdai, schemos, technologiniai know-how, ir pan., o visumoje -- tai, kas iš esmės sudaro dalį tavo kvalifikacijos, įgytos patirties ir žinių, tavo, kaip darbuotojo, *vertės*. Grįžtant prie konkretikos, tai šiuo (Arevitos) atveju, komercine paslaptimi galėtų būti paskelbta: naudojami mikrokontrolerių programų optimizavimo būdai, technologijos (vien tas faktas, kad naudojama tokia ir tokia technologija, iš tokio ir tokio tiekėjo), tiekimo/užsakymo schemos (ką, kur ir kaip užsakinėti labiau apsimoka, ką labiau apsimoka, kad gamintojas užprogramuotų), know-how apie konkrečių produktų problemas/klaidas/trūkumus ir t.t. Viso to negalėti panaudoti penkis metus išėjus iš darbo? Kaip jau rašiau -- verta apsvarstyti ar nevertėtų pareikalauti perkelti šią sąlygą į nekonkuravimo susitarimą... > nesazningos konkurencijos.. komercines paslapties naudojimas konkuravimui > pats is esmes yra ydingas ir netoleruotinas tol, kol ji netenka savo Nenaudingas, potencialiai ar realiai žalingas, o ne ydingas ir netoleruotinas. Ir būtent todėl normaliame, civilizuotame pasaulyje yra sudaromi nekonkuravimo susitarimai, kad to civilizuotai išvengti (juk mes nekalbame apie intelektinę nuosavybę, patentus...). Kaip jau minėjau -- nemenka dalis tos baisulingosios komercinės paslapties yra tiesiog tavo įgytos žinios, patirtis, kurias/kurią naudoti yra visiškai normalu.