On 2017-01-09 16:42, Renaldas Kanarskas wrote: > Aciu uz nepatingejima issamiai parasyti! > Visgi man vienas istatymas akivaizdziai priestarauja laisvei su > savimi daryti ka nori - tai yra psichotropiniu medziagu vartojimas. > Pagal istatymus tu negali vartoti psichotropiniu medziagu be gydytojo > paskyrimo, o psichotropiniu medziagu, kurios nera iteisintos kaip > vaistai, negali apskritai niekaip vartoti. Ar toks istatymas > nepriestarauja Konstitucijai? Kokia teise turi kazkas kitas nurodineti > ka as galiu vartoti ir daryti sau, o ko negaliu, jei as tuo nekenkiu > kitiems? Čia mes bendrąja prasme vėl grįžtam prie visuomeninės sutarties teorijos. Visuomenė sutarė, jog tam tikros medžiagos, kurios paveikia visuomenės narių sąmonę yra leidžiamos (alkoholis), kitos draudžiamos (tam tikros psichotropinės medžiagos, narkotikai ir pan.). Ir čia tikrai pastebimi visi sutarimams būdingi požymiai, nes pasikeitus visuomenės požiūriui į vieną ar kitą medžiagą, tų medžiagų sąrašai kartais kinta. Dabar dėl pačių priežasčių, kodėl taip yra. Faktiškai, psichotropinių ir kitų sąmonę paveikiančių medžiagų naudojimas su teise į "asmeninio kūno naudojimą kaip jo savininkui atrodo geriau" neturi nieko bendro. Nesu šio reikalo specialistas, bet nenustebčiau, jei rastume kokių nors uždraustų psichotropinių medžiagų, kurios žmogaus organizmą gal net gydo, o ne žaloja, numalšina skausmus ar ramina ir pan., bet nežiūrint to, jos vis tiek yra uždraustos. Visa tai yra susiję su visuomenės interesais ir grėsmėmis jai. Taip pat su tuo, jog psichotropinės medžiagos paveikia žmogaus sąmone ir iš racionaliai mąstančios, protingos ir apdairios būtybės, kas preziumuojama teisėje kol neįrodyta priešingai, žmogus tampa neprognozuojamu individu ir kelia realią grėsmę visuomenei. T.y. problema ne tame, jog tu kenki asmeniškai sau, problema, jog tu keli grėsmę kitiems visuomenės nariams. Kartais tiesiogiai (vairavimas apdujus), kartais netiesiogiai (nuvažiuos tau stogas galutinai, visuomenė tave tokį apsiseilėjusį turės maitinti iki grabo lentos). > Del nestumo nutraukimo irgi pilnai sutinku, kad moteris turi pilna > teise kada nori ka nori daryti su savo isciose esanciu vaisiumi. Kol jis > viduje motinos, jis yra jos organizmo dalis, ir moteris privalo tureti > teise bet kada ta dali ismesti lauk, jei ji jai nepatinka, net jei tai > ir lems vaisiaus mirti. Jei vaisius, kaip kiti teigia, yra atskira > gyvybe, tegu atskirai istrauktas is motinos pats ir gyvena. O kol > atskirai nesugeba gyventi, tai yra moters kuno dalis, jos nuosavybe. Nuosavybė tai vargu, tai tiesiog integrali moters kūno dalis ir viskas. Ir taip yra iki pat gimimo momento. Faktiškai, su šituo reikalu net nėra kaip ginčytis, tai visiškai akivaizdu bet kuriam bent kiek racionaliai mąstančiam žmogui net ir be teisinio išsilavinimo. Deja, bet pasaulyje egzistuoja toks dalykas, kaip religijos, kurios turi savas paniatkes apie tai ir todėl visur su jomis kišasi. Kaip ten su katalikybe reikalai? Vaikas priklauso dievui? T.y. faktiškai bažnyčiai? Na, tai nėra ko stebėtis, jog jie puola ginti savo būsimą nuosavybę jai dar net nepasirodžius. Tsakant, investicijos į būsimą pelną visada yra protinga verslo strategija.