Ji mąsto apie Jį. Ji nori sudėti jo minusus į vieną žodį ir daugiau
apie tai nebemąstyti, užkasti žodį galvoje ir jį ten palikti ilgam.
Neitinpatyręs.  Ir apie tai ji galvoja, kad tai išsisprendžia
begyvenant. Ji vėl prisimena paprastasias taisykles. Nereikia žmonių
lyginti. Kadangi ji jį matė, vyriškų vyrų kontekste, kurie puikiai
moka elgtis. Vienas iš patirties didelės, kitas savo namuose ir elgėsi
kaip namuose; ir kas svarbiausia jie visi dvim penkių metų, tik jiedu
vieni jaunėliai. Bet kalbant apie jos ir jo patirtį, tai čia jos bėda,
kad ji taip draskosi dėl patirties, kad ji taip stipriai stengiasi, todėl
ji į kitus mažiau patyrusius žiūri niekinamai. Aišku tai puikybė. 
Vėl ji pati pastebi save, kad švaistosi tom pačiom frazėm kaip ir Jis.
Ji sustojo ties tuo ir jo tą vakarą išgirstom mintim ir vis dar stovi ir
vis dar gyvena tą vakarą, kaskart kai prisimena jį.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093