Šių dienų išmintis.. surinkta po trupinį iš liberalizmo... coaching
sesijų ir lyderystės vadovėlių... Ideologija, įsikūnijusi subjekte...
Išmintis jau nebevaikšto po turgų, su savo nepatogiais klausimais,
prikišamai parodydamas nepatogią tikrovę... Išmintis persėdo į
raudoną sportinį automobilį (6 saugos oro pagalvės, automatinis oro
kondicionierius su klimato kontrolės funkcija, nė neįsivaizduoju, ką
tai galėtų reikšti, informacinis kelionės kompiuteris, CD grotuvas su
MP3 funkcija ir su nuotolinio valdymo mygtukais ant vairo) , ir tvarko
reikalus mobiliuoju telefonu: „Tiesa, tiesa... Po kiek, sakėt, šiandien
biržoje tiesa...?“

Herojai savaip supranta heroizmą – aš, sako, nusipirkau sportinį
automobilį. Ach, sakau, ar tai jūsų nerimas, sublimuotas į vartojimą
(postmodernios indulgencijos – atsiperki nuo nuobodulio ir menkybės, ir
vėl jautiesi švarus, lyg naujai užgimęs...). O kas dabar, klausiu, bus
su manim, - ar turėsiu transformuotis, pavirst į Barbę...- tokią,
didele krūtine, šviesiais plaukais? Matyt, esu nemalonus, labai nemalonus
žmogus – ironiškas, piktas, šaltas... . Ar sunku būti maloniam? Juk
šypsena, geras žodis – nieko nekainuoja... Ar sunku buvo pasakyt –
koks puikus Jūsų automobilis... ar turėsiu progos kada nors juo
pasivažinėt...




-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093