„Maximoje“ sėkmingai pardavinėjamos Nostradamuso pranašystės – tai netrukdo pirkėjams, greta pasaulio pabaigos pranašavimų, prisikraut pilną vežimėlį žemiškų gėrybių. O gal net priešingai, skatina – jei jau pasaulio pabaiga netoli, mėgaukis gyvenimo malonumais, carpe diem... Tikrumas pasaulyje – neleistina prabanga ir deficitas. Abejoju, vadinasi, esu. Abejonė yra vienintelis dalykas, kuriuo gali neabejoti. Imanuelis Kantas ieškodamas tikrumo nukreipė žvilgsnį į žmogų – jo protas, išlaisvintas iš tradicijos, prietarų, nežinomybės, iš baimės ir tingėjimo, apsiginklavęs racionalumu, turėjo tapti neišsenkamu tikrumo šaltiniu. Bet išsilaisvinęs protas netoli tenuėjo – paslydo kaip Jurijus Nikulinas ant banano žievės filme „Briliantinė ranka“ ir įsivėlė į labai labai nemalonią istoriją – teko trankytis po visokius viešbučius su visokiomis merginomis, ir žmona jau buvo bepradedanti nerimaut... Protas, nešinas klausimu „Ko reikia žmogui?“ užbėgo pats sau už akių ir pažėrė žmogui nesuskaičiuojamų malonumų; siekdamas išvengti skausmo – iškupiūravo gyvenimą, pats save – liko pigus bulvaras. Markizo de Sado aprašytuose seksualiniuose žaidimuose – iš suvaržymų išsilaisvinęs protas – šaltai, abejingai, sistemiškai, apskaičiuotai siekiama optimizuoti malonumą ir pasitenkinimą. Išlaisvintas ratio įtūžis, Kantas, pavirtęs į de Sadą... Masiškai plintantys svingo klubai, sekso industrijos, jų milijoniniai pelnai – ir vilkas (kapitalas) sotus, ir avis (subjektas) sveika, t. y. patenkinta – visapusiai, taip pat ir seksualiai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048