Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: ivs > Noė
Data: 2012-07-24 22:49:21

kaip tik vakar uzejau i skuduru parduotuve, nusikaliau, kaip suo, nieko
neradau, eilini karta nusprendziau, kad man, bendrai tai, nieko ir
nereikia. jokio malonumo, jokios aistros -- tik nuovargis ir jasmas, kad
durnai iseikvojau laika ir energija. uztai paskui sedejau kaip tase
fotelyje ir rijau tuos vaisius. duru dura -- apie save galvojau. dar
kaledos mane siutina. dar labiau nei maximos. visuomet susinervinu, kai i
namus ateina dar vienas neprasytas daiktas ar valgis -- nei naudot
nereikalinga, nei ismest -- viena klapata, ieskok paskui labdaros kokios
dezes, vel gaisk laika, hezau hezau. mane nervina daiktu ir maisto gausa.
negi tik mane viena?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048