Tema: PROZA. „Maxima“
Autorius: ivs
Data: 2012-07-23 18:35:08

o jus ka? rimtai, einate i prekybos centrus ir santykiaujate su emaliuotais
cainikais? megaujates? leidziates isiurbiami i homo consumus bendruomene?
as tik pasakiau, kad man tai svetimas, nepazistamas pasaulis. jokie daiktai
manes nevilioja. netrokstu isigyti, taciau suvokiu ju grozi ir paskirti
naturalioje aplinkoje, ne prekybos centre, o namuose. nesvarbu kieno.
nevilioja manes ir "baisiai grazus" namai ir daiktai, perkrauti muziejai ir
tt. o apie Dieva kalbejau rimtai, be ironijos ir parodijos. esame isganyti,
atpirkti ir tik musu beda, jeigu tuo netikime ar nepriimame uz gryna
piniga. rasinelis per silpnas pretenduoti i filosofija, baikit bajerius,
nebent nesate skaite nieko rimtesnio ir talentingesnio. bet as sutinku, kad
keliu per aukstus reikalavimus. matyt jau persiskaiciau per gyvenima.
nebenauja todel ir leksta. darosi vis sunkiau rasti tekstu, kurie is tiesu
pajudintu pamatus -- pradeda atrodyti, kad jau viskas parasyta ir kone
viskas perskaityta. katarsi dar pajuntu skaitydama tas pacias knygas, bet
kita kalba. retkarciais dar atrandu -- ir tai labai dziugina. gaila tik,
kad akys silpsta.labai bjauru rasyti ipadu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20048