manau, kad Ivanauskaitės kūryba "mutavosi" į gerąją pusę, bet
nebespėjo. Manau kad savo knygoje "Placebas" ji daug ką bandė
paaiškinti. Man nepatinka "fiction" knygos kur tiesa sumaišoma su
fantazijom. Jei jau fantazija tai tebūnie fantazija kaip "Alisa stebūklų
šalyje", o ne kaip D, Brauno "Da Vinčio Kodas" su tendencija kažką
apjuodinti. Galima rašyti romaną taip, kaip rašė Dostojevskis ar Levas
Tolstojus, kuris daugiau tiesos apie Napaleono karą atskleidė nei
istorikai.  Umberto Uko man įdomus savo temom. Bet kadangi jis metus
stažavosi Harvarde, tai ir jį skaitysiu atsargiai, bandydama
išsiaiškinti ar jis irgi nėra "placebo kontoros" atstovas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19938