Tęsinys iš praeito nr.-Šiąnakt sapnavau Molėtų krioklį. Didelių akmenų kontraforsas, įsirežęs laiko tvenkinio vandens masę, ir tik perteklinis vanduo, šniokšdamas baltais purslais ritasi žemyn. Per krioklį abu krantus jungė jau gerokai patrešęs ir apiręs dviejų rastų pločio takas. Gale jis buvo užkaltas lentomis, kad žmonės juo nevaikščiotų. Žinoma, lengviau yra užkalti kelias lentas , nei suremontuoti. Užkalei ir ramu, nors kas ir nugarmės , bet tu būsi nekaltas, nes užtvėrei. Nebent prisikabintų, kad nėra draudžiamojo užrašo, nors kas jo paisys. Vietomis lentos supuvusios, vietomis iškritusios- baisu buvo juo eiti, tad stovėjau tiltelio pakrašty, gėrėdamasis vėsa, labai raminamu vandens ūžesiu. Tolumoje pamačiau tvenkinio pakrante einančius jaunuolį ir merginą, spiningą vis mėtė ir mėtė žvejas, kaip man prisipažino, kol kas nepagavo nei vienos lydekos, nors praeitą savaitę ištraukė penkias net iki 2,5 kilogramo sveriančias. Pačios tos. Matyt brakonieriai su elektra pasidarbavę, nes pakrantėse matęs negyvas kelias lydekas ir didžiulį ešerį.Net gamtosaugininkai buvo atlėkę ir jo klausinėjo ar nematęs ko įtartino. Kur jis matysiąs, nes nakties tamsa -brakonierių sąjungininkė. Jis, kiekvieną dieną ateinąs ir valandą žvejojąs, bet šį kartą niekas net nekibo. Netoliese plūduriavo laukinių ančių būrelis, tolėliau, šalia vėjo siubojamų meldų- mažylių ančiukų pulkelis. Ant vieno didžiulio akmens, apačioje tiltelio, tupėjo antinas ir pakreipęs galvą viena akimi ilgokai įdėmiai stebėjo mane, bet pamatęs, kad niekur nesiruošiu nei eiti,nei pavaišinti pyragu, nukrypavo į tvenkinį ir su visu būreliu nusiyrė tolyn. Kol stebėjau paukščius, porelė priėjo prie tiltelio. Pasitraukiau į šalį ir mergina ,iš paskos vaikinas,grakščiai kaip laukinė stirna perbėgo tuo baisiu liepteliu, gale prasmuko pro išlaužtą angą ir spėriai nuėjo link gražios naujos statybos namų. Aš neišdrįsau rizikuoti, tad nutariau kitą kartą su mašina atvažiuoti iš kitos pusės, tik reikės surasti kaip ten patekti.Palikęs mašiną pamėginsiu pasekti kur ir kaip nuteka upelis. Žvejas pasakojo, kad labai įdomu stebėti kaip lašišos neršto metu iš upelio peršoka aukštą krioklį ir patenka į tvenkinį. Anot jo nuostabu matyti kaip žvilgančios saulėje didžiulės žuvys viena po kitos, iššokdamos iki dviejų metrų aukštyn, per kelis šuolius pliumpteli tvenkinin. Gamtosaugininkai prie kai kurių yra pritaisę mažus radio siųstuvus ir, būdami Vilniuje, stebi tų lašišų kelią. Pabuvau valandą prie tvenkinio ir atsigavau- atvėsau, nustojo skaudėti galvą, dingo nuovargis. Smagus grįžau į servisą, o ten ką tik baigė įstatyti suremontuotą vairo stiprintuvo siurblį, gal trečias kartas nemeluos-pamatysim, tad padėkojau ir išvykau su labai gera nuotaika namolio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19873