Žemė – kiekvienos tautos, kiekvienos šeimos, kiekvieno žmogaus
turtas. „Ar buvo kada kitaip?“ – klausia lietuvis Kindziulis ir net
primena: „Net kolūkių laikais!“ Ir tada, ypač paskutiniais metais,
žemė vis geriau buvo dirbama, vis reikalingesnė derliui ir gyvuliui.
Žemė visuomet buvo turtas! Visuomet. Iki atėjo maras – globalizmas.v

Ir kada jis atėjo? Su laisve. Kai uvertiūra buvo tarsi iš kitos operos:
dėl žemės lopinių dar prieš 20-15 metų ietys laužytos, šeimos
ardytos, kaimynai pjovęsi. Tiek kraujo sugadinta nuosavybę atsiimant ir
imant.

Ir ūmai – globalizmas. Nebereikia nieko. Toks tas naujas
okupantas.Europos mastais Lietuva, o ypač Latvija – visai tuščios
teritorijos. Vos keliasdešimt, rajonuose – nė dešimties žmonių
kvadratiniame kilometre. Eik skersai ir išilgai – žmogaus neberasi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19815