bet koks menas turi savo estetiką. teatras turi savo vaizdo estetiką,
kaip sako De profundis autorė, kad jis turi hipnotinę galią . ji klausia
— kodėl reikalingas aktorius, drabužiai (...) ir ect. kodėl neužtenka
perskaityti pjesę? — manau būtent dėl to hipnotiškumo — drabužių,
muzikos ir kitko. suprantu ar tiesiog manau, jog Kazlas čia neturėtų
vaidinti juokdario, bet tas akį rėžiantis skuduras duoda mintį, jog jam
betrūksta juokdario kepurės. gal ją ir yra privaloma įsivaizduoti, bet
pačiame spektaklyje juoktis bus draudžiama? dėstau savo samprotavimą,
manydamas, kad Nekrošius ne man. nors ką gali žinoti, gal ten bus
kažkas tikrai ypatingai intelektualaus, bus kažkokio intelektualumo,
kuris ir vers pajusti jog tikrai esi spektaklyje, kuris perteikia ir tą
pačią Dantės mistiką ir dar teikia papildomo peno? bet vaizdas tai
atbaidantis, neestetiškas ir neintelektualus... :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19671