labai teisingai apie zydus. stai karta to zydo is miestes pasakos su aukso
pilim ir sidabro zuvim, vaikui lepunui pasakiau: jei negerbsi mociutes
triuso, jei negerbsi mamytes pastangu, niekas negerbs ir taves - jei nori
buti gerbiamas, turi, visu pirma, ismokti gerbti kitu triusa ir pastangas.
uz poros savaiciu tuose namuose buvo pasamdyta "delfina", nes "delfinos"
nesiskaito pas zydus. mane mama moke: atsisuk, paziurek, ka palieki po
saves - tai apibudina tave. manau, zydams labai praverstu mano mamos
ismintis. o stai pazistamoje airiu/italu seimoje moterys net neseda su
vyrais prie stalo, tik aplink laksto, patarnauja, kol tie paeda. pacios
paskui nugriebia kasneli betvarkydamos jovala. pazinotas turkas ypac gerbia
savo moteri. saugo kaip savo aki - su koviniais sunimis ir
signalizacijomis. turku seimose vyriausia moteris, kaip kokia zyniuone -
labiausiai gerbiama, nors gali buti ir nukvakus, ir visiska prietranka.
normaliausi kanados prancuzai - viskas savo vietose ir normos ribose. tai
cia is mano patirties. neapibendrinu - ispeju, nes tuoj kas nors prades
rekti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351