jei kas nors žlunga, tai gal ir turi žlugti, jei jau tai nėbėra
dieviškos tvarkos išraiška? Trukumas nuolat verčia gauti, gauti,
gauti... tarsi tai, ką gausiu, padarys mane saugiu. Mes nesijaučiam
saugūs, nes jaučiamės atsiskyrę nuo saugumo ir pilnatvės šaltinio.
Pilnuma reiškiasi davimu... reikia tik mokėti tai priimti. Godumas kyla
iš trūkumo, motyvuoto baimės, kad gyvenimo rezultatas tėra  mirtis -
nėra didesnės nesamonės ... mūsų teisė gimti - tai mūsų teisė į
nepriklausomybę, netgi nuo Tėvo... atsikratyti šios, tokios mums
brangios nepriklausomybės, tai atsikratyti trūkumo, atsikratyti mirties
baimės... priklausomybė nuo Dievo ir yra tikroji nepriklausomybė,
nepriklausomybė nuo ego. Kol mes kovosime dėl nepriklausomybės nuo
Dievo, tol mes būsime priklausomi nuo ego, tol mūsų tauta, nusikračius
vieno engėjo, pateks į kito engėjo rankas. Todėl sunki padėtis yra
gera tuo, kad turėtų padėti sukelti virsmą, tiek individui, tiek
tautai. Štai kodėl nėra to blogo, kas neišeitų į gera.  Tai ego
reikia paaukoti ant Kryžiaus, kartu  su nuodėmėmis ir kaltėmis, kurias
už prisiėmė Jėzus. Tik tuomet atgimsime Dievo Sūnuje Kristuje. Dievo
Sūnaus neįmanoma nukryžiuoti, nes jis nekaltas, tą įrodė
prissikėlimas. Jėzus buvo nukryžiuotas, nes prisiėmė mūsų kaltes ir
dėl to nužengė į pragarus (kuriuose mes esame, nes jaučiamės kalti:).
Todėl visi tikintys Jėzaus auka ir Kristumi, turi atgauti savajį
šventumą. Kito kelio į dievišką šventumą nėra. Bandymas nusikratyti
kaltės jausmu kaltinant kitus - tai uždaras ratas, vedantis į niekur.
Amen. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351