Dar noriu pasakyti, kad, nors augau pačioj Marjampolėj, bet tėvai buvo
kaimiečiai ir laikydavosi kaimo tradicijų: pvz., kūčioms mama virdavo
avižinį kisielių, kurį valgydavome užgerdami aguonpieniu. Miesčionės
kaiminkos tokio kisieliaus virti nemokėjo, todėl mamai tekdavo apdalinti
kelias trobas. Gauja vaikų bėgdavome apie namą šaukdami: virk, virk,
kisieliau, parjok Motiejau. Kisielius būdavo išviręs, kai
apibėgdavome... neprisimenu kelis kartus... Sniego tais laikais būdavo
labai daug - vos ne iki kelių... Praėjo nemažai laiko, kol susivokiau,
kad tas vos ne iki kelių yra paprasčiausias vos ne iki kulnelių... 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18995