ivse duodasi rutuliojama korejieciu, o mano drauges kerpasi pas kirpeja uz simta penkiasdesimt. as einu pas galina (jau esu minejus), ji praso astuoniolikos litu, tai ramia sazine duodu jai dvim penkis. ji sypsosi ir dziaugiasi (ne veltui sakoma: kaip rubli gavus). kai susirinko cia pas mane pries pora savaiciu tos drauges ir apie tai uzejo kalba, sakau: na, ar toks jau zymus skirtumas tarp jusu apkirpimo ir mano? skirtumas, vertas kiek ten - suskaiciuokite - simto dvim penkiu litu? jos vienu balsu (mano nuostabai) susuko, kad taip, skirtumas yra! mano, anot ju, yra apkirpimas, o ju - sukuosena. nustebusi paprasiau, kad apziuretu mane is arti (nes visai neseniai kirpausi). apziurejo, abejodamos pasake "nu gal..." padariau isvada, kad kirpejos amatas yra labai geras, pelningas. aisku, jei turi rankas ir patyrimo. nes patyrimo gali tureti, o ranku vistiek ne. antra vertus, kad uzdirbciau simta pem, turiu visai ir pasistengti. bet taip visuomet atrodo, kad kitas lengviau uzdirba, negu tu. na, tyliu apie litus, nes vel kas nors pasipiktins (pavyzdziui, kirpeja), kaip vakar tas vargsas zmogus, kuris turejo viska sumoket, kad uzmigdytu suneli. negali zinot kur kieno skaudi vieta. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18995