wow, aciu abiem. cia geriau nei bet koks wiki tokia info :)
reiskia reiks lipt ;) o kaip ten temperatura virsuj? gal apie geguze 
planuociau ten varyt. tai jauciu minusas bus? ta leidima labai sunku 
gaut? is anksto reik gal uzsisakyt?

On 2014.10.18 12:09, Idomu wrote:
> 2009.08.30 12:30 keltuvu į Teidę. Turėjom leidimą kopti į pačią viršūnę.
> Oficialiai leidžiama 1 val., bet mums leido ilgiau. Nes atsižvelgė, kad
> nešyklėje ant nugaros 1,5 m dukra, o šalia 7 m sūnus. Žmoną (nėščia) ir
> močiutę (problemos su širdimi) palikom pusiaukelėje, nes pagal taisykles
> joms visai negalima kopti į viršūnę. O aš su vaikais prasisukau ir per
> tą valandą, nes pačioje viršūnėje nėra ką ilgai veikti. Apsižvalgėm,
> pasifotkinom ir žemyn. Pakeliui susirinkę visą ekipažą nusileidom prie
> keltuvo pailsėti.
> Toliau sekė įspūdingas bet varginantis nulipimas žemyn. Per 2 val.
> pasiekėme, kaip rašo, pusiaukelės namelį 3260 metrų aukštyje. Dar po 1,5
> val. buvom kalno apačioje prie tako lentelės. Dar reikėjo gal 3 km
> nueiti negrįstu keliu iki asfaltuoto kelio ir 3,5 km asfaltuotu keliu
> iki automobilio.
> Nulipinėjant aš su vaikais ėjau greičiau, kad per tuos 3,5 km
> privaryčiau automobilį. Pamečiau džemperį, pastebėjau bet negrįžau.
> Pasivijęs kitas keliautojas atnešė ir gražino. Baigėsi mums vanduo, tai
> jis net neprašytas pasiūlė ir atidavė savo paskutinį buteliuką. Didelis
> jam Ačiū. Kaip tyčia išsikrovė 2 mobilūs, tai nebėjo susisiekti su
> atsilikusiais. Sūnus 2 kartus ant pilvo krito, močiutė ant užpakalio.
> Močiutė išvis, nulipusi iki lentelės atsisėdo ant žemės ir pareiškė, kad
> tų likusių 6,5 km nebeis. Bet nuėjo (3 km, kitus atvažiavau) ir dar
> greičiau nei tikėjausi. Man asmeniškai sunkiausi buvo paskutiniai 200 m
> lipti į nedidelį kalniuką prie automobilio. Nešyklė savo padarė. Sūnus
> palaukė apačioje. Kiek laiko užtruko eiti iki auto nepasakysiu, nebėra
> foto.
> Dar buvo išgąsčio, kai suvėlavom grįžti ir buvom skaitę, kad vakarais
> Teidės aikštelę užrakina. Tai nusileidus nuo kalno iš tos pusės ir
> matėsi, kad užtvaras jau nuleistas. Jau kūriau planus, kaip laušiu ar
> daužysiu spyną, nes apvažiuoti niekaip neišeis. Aplink nei gyvos
> dvasios, nieks nematys, nenubaus gal. Bet priėjus arčiau, mano laimei,
> pasimatė, kad neužrakinta.
> Galvojom sekančią dieną nepaeisim, bet vis tik
> prasidavėm po Loro parką.
> Patarimas: saulės kremas būtinas, mes per skubėjimą į keltuvą jį
> pamiršom automobilyje, tai dukra iki pūslių nudegė žandukus, o sūnus ausis.
> P.S. Mes ne sportininkai, tik mėgstam aktyvų poilsį.
> Ir dabar po daugelio kelionių, Teidę visi prisimenam su šypsenom ir
> savais išgyvenimais. Pasikėlei su keltuvu, nusileidai ir tiek to
> džiaugsmo. O mes - Išgyvenom :D
>
> O jūs būtinai kopkit, tik tai darykit iš pat ryto. Beje, mūsų pradinis
> planas irgi buvo kopti į viršų, o nusileisti su keltuvu. Bet įvertinus
> visas aplinkybes - atkrito:(.