Tesiame kelione. Kuo toliau kylame tuo grazesni vaizdai. Stojame kiekvienoje imanomoje vietoje 
ir grozimes, fotografuojame, filmuojame. Tuneliu pervaziuojme i kita kalno
puse ir pradedame leistis. Ziuredami is virsaus pamatome, kaip per kelia eina asilas ir viduryje 
kelio sustoja. Masinos taip pat stoja. Signalizuoja, bet asilui tas nalabai rupi.
    Jis stovi uztveres kelia ir nejuda. Po kiek laiko tingiai nueina.
    Sustojame prie nedidelio murinio pastato ir grozimes kalnais. Veliau pastebime jog tas pastatas 
yra tualetas, kurio skyles yra atviros ir tiesiai virs skardzio. Pro skyles matosi apacioje esantis 
slaitas.
    Besileisdami pamatome ant vieno slaito dugnu i virsu gulincia lengvaja masina. Matyt kazkada 
nuriedejo ir atgule amzinojo poilsio.
    Po truputi nusileidziame nuo kalno.
    Toliau judame link Vidraru uztvankos. Kelias pradeda prasteti. Tenka vaziuoti isbaladotu keliu. 
Vaziuoti gal apie 30 km, bet atrodo jog vaziuojame visa amzinybe. Kelias
raitytas ir duobetas.
    Pagaliau pasiekiam Vidraru uztvanka. Surandame kur pastatyti masina ir einame pasidairyti. 
Uztvankos aukstis yra ispundingas. Fotografuojame, taciau niekaip nepavyksta
aprepti viso uztvankos aukscio. Nors nuotraukos ir taip neperteiktu viso grozio ir didybes.
    Pasigrozeje sedame i masina ir judame tolyn, link Drakulos (Vlad Tepes) pilies. Si pilis 
(tiksliau jos griuvesiai) turbut vienintele autentiska Drakulos pilis, kurioje jis kuri laika
slapstesi nuo turku. Jos pavadinimas Poenari fortress arba Cetatea Poenari.
    Pilies papedeje pastatome masina ir ieskome pro kur cia prie uzlipti. Lipti reikia aukstai - 
1840 laipteliu. Uzlipus i virsu susimokame uz bilietus ir mes jau pilyje.
    Pasidairome po apylinkes. Is virsaus matosi aikstele kurioje palikom masina. Pereje i kita 
pilies puse matome kelia kuriuo atvaziavome nuo uztvankos.
Kiek pasisukineje einame link laipteliu ir leidziames zemyn.
    Siandien dar laukia kelione link Brasov, todel stengiames ilgai negaisti laiko. Pakeliui dar 
tikimes aplankyti Bran castle.
    Kiek nutolus nuo Vidraru uztvankos isukame i DN73C kelia. Vel prasideda musu dardejimas duobetu 
keliu. Si karta vaziuti tenka nemazai, o ir kelias atrodo pats
prasciausias is visu buvusiu. Vaziuojam per gyvenvietes kurios tiesiog sviecia skurdu. Skurdus 
namai. Skurdus zmones ir gatves.  Pagrindine transporto ir darbo priemone yra arklys arba asilas. 
Matosi jog zmones nera tinginiai. Darbuojasi laukuose nors karstis virs 30 laipsniu. Sutinkame 
bureliu jaunu vaikinu su dalgiais. Matyt grizta is lauku.
    Pagaliau kelias pradeda gereti. Matyt todel jog artejame prie Brasov. Ir zmones gyvena 
turtingiau. Rumunijoje (ir netik Rumunijoje) jauciasi skirtumas tarp pragyvenimo lygio
vietovese kurios yra toliau nuo didesniu miestu ir kurios yra salia didesniu miestu. Netoli didesnio 
miesto zmones gyvena turtingiau. Kelias geras, bet pradedame kilti i kalnus. Kalnuose pradeda lyti. 
Kiek pavaziavus atsiveria nuostabus kalnu vaizdai. Tai nera pliki akmenys, o nuostabus sleniai ir 
kalnu slaitai apauge grazia zole. Lauke pliapia ir niekaip nenutaikome progos sustoti ir 
nufotografuoti visa ta grozi. Pagaliau sustojame ir einame grozetis. Nors pacias graziausias vietas 
jau pravaziavome, taciau ir cia yra kur akis paganyti. Privaziuojame prie Bran pilies, taciau cia 
suzinome jog pilis jau uzdaryta ir lankyti bus galima tik sekancia diena. Sedame i masina ir dumiame 
link Brasov. Kelias geras nors ir masinu nemazai. Navigacija veda link Juodosios Baznycios. Nelabai 
toli nuo Juodosios baznycios susirandame stovejimo aikstele ir palike masina keliaujame link 
senamiescio. Senamiestis yra grazus ir tvarkingas. Ant salia miesto esancio matosi uzrasas BRASOV. 
Kaip Holivudiska.
    Baznycia simpatiska tik aju uzdaryta. Truputi pasivaikscioje po senamiesti sukame link masinos 
ir vaziuojame link SINAIA kur musu laukia paskutinis objektas Rumunijos kraste - PELES pilis. 
Nakvyne norime rasti kuo arciau SINAIA, nes kita diena norime aplankyti pili ir, nuvaziave iki 
Bulgarijos, apsinakvydinti.
    Prie kelio pamatome viesbuti ir sustojame pasidairyti. Viduje randame apgirtusi administratoriu. 
Paklausinejame ka gali pasiulyti. Apziurime siulomus kambarius ir sutariame jog nakvosime. Du 
dvivieciai kambariai kainuoja 190 Leju. As paduodu 200 Leju. Jas pamates administratorius pradeda 
aiskinti jog masina reikia pastatyti i kita vieta ir uz aikstele sumoketi 10 Leju. Suprantu jog jis 
nenori duoti grazos ir tas 10 Leju pasilikti sau. As nusijuokiu ir palieku jam tuos pinigus. Masina 
perstatau i kita aiksteles puse kuri bus "saugesne". Mums benesiojant daiktus pasirodo kazkoks 
administratoriaus virsininkas ir kazka jam piktai pasako. Administratorius nuleides akis sliukina 
prie musu ir veblena jog masina reikia vel perstatyti i ankstesne vieta. Mane paima juokas, taciau 
pingus nereikalauju grazinti. Matyt apsidziauges jis aiskina jog dabar masina jis asmeniskai stebes 
visa nakti. Mane visa istorija prajuokina ir netgi pakelia nuotaika.
    Is viesbucio restorano sklinda gundantys kvapai. Nusprendziame cia vakarieniauti. Pasiimame po 
vistienos kepsni ir po kalna darzoviu. Uz darzoves moketi reikia atskirai. Keturiese 
pavakarieniaujame uz 86 Lejas (su arbatpinigiais).
    Sotus ir laimingi einame i kambarius. Perziurime sios dienos nuotraukas. Pasidaliname ispudziais 
ir einame miegot.

Nuotraukos o.t.b.

Galbut bus ir pasakojimo tesinys.