ant sparno matai realu horizonta, kuris sutampa su vestibiuliariniu.

siaip as teigiu daugiau remdamasis savo skraidymu su skraidykle praktika. 
Instruktorius kale nuo pat pirmu startu ziureti i horizonta, kitaip 
pasvyrimo kampo nesugaudysi. Vestibiuliarinis aparatas labai nepatikimas 
dalykas, kas liecia horizonto pajautima. Todel ir skraidymas debesyje su 
sklandytuvu pvz yra atskira kategorija. Skraidoma tik pagal instrumentus, 
nes pagal pajautima kur virsus kur apacia, viskas greitai gali buti 
sulauzytu nuo perkrovu orlaiviu.

Todel ir manau, kad nelabai koks jausmas apima kai pradeda priestarauti 
horizontas su savijauta (viduje lektuvo muziejuje), tuo tarpu skerendant 
manau nera to jausmo, nes inercijos jegos sukuria jausma kad visgi traukia 
link lektuvo grindu, kas pilnai atitinka tai ka matai.

Mane vienakart toks neaiskus jausmas buvo apemes jachtos kajuteje, kur 
nebuvo jokiu langu ir ji pradejo supuotis, nuo praplaikianciu laiveliu 
sukelto bangavimo. Rodos niekas nejuda, nors vidiniai jausmai kuzda kad 
visgi supames..

-- 
Pagarbiai,
Martynas
info@bagazines.lt
+370 683 43278
www.bagazines.lt
www.priekabu-nuoma.lt

"ALORA" <fantazyja@ishseko.de> wrote in message 
news:hu5gl4$v33$1@trimpas.omnitel.net...
> nu bet užlipus ant sparno akys tikrai mato horizontą ir lėktuvas irgi 
> pakreiptas, bet ten savijauta normali. Pykinimas pasireiškia tik uždarame 
> lėktuvo salone, nors tikrame lėktuve niekad to nėra buvę, pvz., lėktuvui 
> pasvirus manevro metu
>
>>
>> taip. Akys mato horizonta, siuo atveju grindu linija, o vestibiulerinis 
>> aparatas jaucia, kad horizontas kitu kampu, vidinis konfliktas kaip saka.
>>
>
>
>