Bet šioje pat diskusijoje:

"Taip, panašu, kad kol nepraeinama kažkuri organizmo augimo stadija - 
tol regėjimas keičiasi nepriklausomai nuo pratimų akims ir vitaminų. 
Mano atveju pradinėje mokykloje pradėjo sparčiai prastėt regėjimas, o 
kažkur 5-6-oje klasėje jau su -3.75 buvau. Tačiau toje vietoje viskas ir 
sustojo."

arba

"kad tai patvirtina 4 iš 4 patirtis - mano, brolio, ir mano abiejų 
vaikų. Per mus keturis buvo ir bandymų kažkaip reguliuoti skaitymus ir 
televizorius, ir gydymų mankštomis ir pratimais (net ligoninėje!), ir 
nieko nedarymo - koleriacijos tarp įdėtų pastangų ir trumparegystės 
progresijos nepastebėta nė vienu atveju."

arba

"Man buvo tas pats - nuo pirmos klases pradejo bloget, 8 klasej buvo gal 
-7, iki studiju pasieke -10/-11 ir stabilizavosi.
Teko ir klinkose pagulet, nieko gero patarti niekas negalejo, isskyrus 
grauzt morkas ir treniruot akis pamainom ziurint I toli ir I artimus 
abjektus.
Po 40 metu pradejo po truputi I pliusa eit , dabar - 9/-9.5 dioptriju 
uztenka."


Taip kad negalima daryti kažkokių apibendrinimų iš vienos patirties. 
Galbūt, tą režimą būtum bandęs anksčiau, o tuomet kai stabilizavosi - 
valgęs morkas, padarytum išvadą, kad režimas naudos neduoda, ją duoda 
morkos.




On 2012.10.17 23:44, bala nemate wrote:
>> Padaryt galima. Pirmiausia reikia reguliuot vaiko skaitymo, TV, kompo žiūrėjimo higieną, netaupyt apšvietimui. Geriausia visa tai apribot iki minimumo.
> man kokioj devintoj klasėj grasinosi operaciją daryti, tai visą vasarą
> sėdėjau ant pilnos dietos - 0 teliko, knygos irgi nei vienos neperskaičiau.
> Rudenį ne tik, kad nebuvo pablogėję, bet ant pusės dioptrijos pagerėję.
> Šiaip, nuo pirmos klasės kažkur po pusę dioptrijos vis žemyn važiavau kas
> metai.
>
> vienžo, režimas duoda daugiua naudos, nei visokie ten pratimai. čia IMHO,
> aišku.
>