Bet šioje pat diskusijoje: "Taip, panašu, kad kol nepraeinama kažkuri organizmo augimo stadija - tol regėjimas keičiasi nepriklausomai nuo pratimų akims ir vitaminų. Mano atveju pradinėje mokykloje pradėjo sparčiai prastėt regėjimas, o kažkur 5-6-oje klasėje jau su -3.75 buvau. Tačiau toje vietoje viskas ir sustojo." arba "kad tai patvirtina 4 iš 4 patirtis - mano, brolio, ir mano abiejų vaikų. Per mus keturis buvo ir bandymų kažkaip reguliuoti skaitymus ir televizorius, ir gydymų mankštomis ir pratimais (net ligoninėje!), ir nieko nedarymo - koleriacijos tarp įdėtų pastangų ir trumparegystės progresijos nepastebėta nė vienu atveju." arba "Man buvo tas pats - nuo pirmos klases pradejo bloget, 8 klasej buvo gal -7, iki studiju pasieke -10/-11 ir stabilizavosi. Teko ir klinkose pagulet, nieko gero patarti niekas negalejo, isskyrus grauzt morkas ir treniruot akis pamainom ziurint I toli ir I artimus abjektus. Po 40 metu pradejo po truputi I pliusa eit , dabar - 9/-9.5 dioptriju uztenka." Taip kad negalima daryti kažkokių apibendrinimų iš vienos patirties. Galbūt, tą režimą būtum bandęs anksčiau, o tuomet kai stabilizavosi - valgęs morkas, padarytum išvadą, kad režimas naudos neduoda, ją duoda morkos. On 2012.10.17 23:44, bala nemate wrote: >> Padaryt galima. Pirmiausia reikia reguliuot vaiko skaitymo, TV, kompo žiūrėjimo higieną, netaupyt apšvietimui. Geriausia visa tai apribot iki minimumo. > man kokioj devintoj klasėj grasinosi operaciją daryti, tai visą vasarą > sėdėjau ant pilnos dietos - 0 teliko, knygos irgi nei vienos neperskaičiau. > Rudenį ne tik, kad nebuvo pablogėję, bet ant pusės dioptrijos pagerėję. > Šiaip, nuo pirmos klasės kažkur po pusę dioptrijos vis žemyn važiavau kas > metai. > > vienžo, režimas duoda daugiua naudos, nei visokie ten pratimai. čia IMHO, > aišku. >