islindo mat melyno kraujo utele bronchitas ...... beje, roksas 5 kap. kainavo. Jei net to nesugebi prisiminti - kiti tavo sklerotiniai destymai shudo verti. "per pertraukas bėgdavome į šalia esančią parduotuvę, net joje buvo geriau, nei mokyklos bufete" - mokyklos bufetas pats kepdavo prastus keksus ar tie patys kaip parduotuvej visgi? Tu seni kai kliedi retkarciai perskaityk, kad su logika nebutu problemu "Bronco" wrote in message news:q4vejv$q51$1@trimpas.omnitel.net... On 2019-02-24 15:29, Tomas wrote: > Nejaugi? Jei moksleiviams uzh rubli budavo normaliai, tai suaugusiems du > rubliai - labiau panashu i teisybe, nei tavo "1 rublis kompleksas buvo > laikomas nepigiu". Jūsų diskusija pakrypo į lankas. Paaiškinsiu. Nesvarbu kas ir kiek ten kainavo, TO VALGYTI BUVO NEĮMANOMA! Todėl visi vaikai iš bent kiek tvarkingų šeimų (ne alkoholikų, dirbančių) tiesiog stodavo į eilę prie mokyklos bufeto ir pirkdavo visokius kompotus, bulkutes, keksus ar roksus. O tas valgyklose gaminamas buzas valgydavo visokie nabogai, kuriems ten tas maitinimas priklausydavo. Ir tai vyko Vilniuje, o ne provincijoje. Kainų bufete jau tikslai neatgaminsiu, bet skanesni roksai, keksai tai ir 20 kapeikų galėdavo kainuoti. Tokie sukti riestainiai iš kietos tešlos apibarstyti cukrumi, berods pigiausi buvo ir kainavo 6 ar 7 kapeikas. Kompotas apie 5 kapeikas. Žodžiu, mokykloje pavalgyti rublio tikrai nereikėdavo išleisti, bet tai kas buvo suvalgoma iš tikro nebuvo pilnaverčiu maistu, veikiau kenkimas vaikų sveikatai. Mes dažnai per pertraukas bėgdavome į šalia esančią parduotuvę, net joje buvo geriau, nei mokyklos bufete. Tai darykite išvadas patys... O tai kas buvo parduotuvėse vadinama "mėsa", dabar linkėčiau tik mūsų vatnikams pamatyti gyvai, kad apsišliaukintų vien nuo mėsos vaizdo ir kvapo ir nustotų nesąmones rašinėti. Visus bent kiek normalius maisto produktus visi "kombinuodavo" kaip išmanydavo. Kažkas iš kaimų susiveikdavo, kažkas į slaptas spec. parduotuves paslapčia nuo visų kaip koks Štirlicas vaikščiodavo, kažkas susiorganizuodavo "blatą" parduotuvių sandėliuose. Čia ištisą knygą būtų galima parašyti, kaip homo sovieticus gyvendavo ir išgyvendavo tame "nuostabiame" cccp. Lyg ir nepasižymiu išskirtine atmintimi, bet kartais kai pamatau ką kiti rašo, tai pagalvoju, jog jiems totali amnezija nutiko. Išleistų dabar mane kokiais 1980-ais metais Vilniaus centre, tai net nežinočiau kur ką suvalgyti, kad neapsivemčiau. Nes aš viską pamenu, ir kaip ten viskas atrodė ir net kvapą pamenu :) Ir turėkite omenyje, jog Lietuvoje, ir ypač Vilniuje, eilinis cccp homo sovieticus jau jausdavosi beveik kaip Europoje ir visiems pasakodavo, kaip pas mus čia viskas gerai. Įsivaizduokite, kas cccp glūdumoje darėsi...