> cia tas kur ozhys mekena. > Su Landsbergiu prasti treikalai tau. Kiek bekasytum uzpakali tau nepadetu. Net pasaulio valstybiu lyderiams teko paprakaituoti kol suvoke "V.Landsbergis: Lietuva apgynė visų teisę būti laisviems ir turėti savo valstybes" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergis-lietuva-apgyne-visu-teise- buti-laisviems-ir-tureti-savo-valstybes.d?id=56580793 „Landsbergis yra Kauno mafija, o mafijai reikia sugriauti valstybę, ji tuo pasinaudos“ ir pan. - Bet juk tokius gandus net M. Gorbačiovas G. Bushui privačiai pasakodavo. Tai liudija išviešinti dokumentai. - Ką padarysi, gana gėdingai atrodo Gorbačiovas... - Ko jis tokiomis kalbomis galėjo siekti? - Jis ten atrodo kaip eilinis ir gana prastas sovietinis propagandistas, kuris plauna kažkam smegenis, turi tam tikras klišes ir gal kokį agitatoriaus bloknotą, ką reikia sakyti. Jis tiesiog naudojosi proga net labai įtakingiems žmonėms įbrukti kokią nors koncepciją arba vaizdelį. (Šypsosi red. past.) Ir meluoja visiškai be jokio susivaržymo. Mes tai žinome, bet, deja, Vakarai nežino, kad sovietai meluoja absoliučiai lengvai, lygiai kaip ir posovietai, paveldėję tą psichologiją. Vakariečiams sunku patikėti, kad tokie aukšti žmonės gali taip meluoti... - Kaip liudija dokumentai, Vakarai palaikė Gorbačiovą, nes galvojo, kad jei Lietuva reikalaus nepriklausomybės, konservatyvios reakcinės jėgos ir kariuomenė sukils prieš Gorbačiovą ir jį nuvers. Tokia versija vyravo tarp Vakarų politikų. - Manau, kad tą versiją skleidė ir pats Gorbačiovas. - Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Tą pačią dieną Prancūzijos prezidentas F. Mitterandas privačiai išsitarė, kad „apgailėtini lietuviai viską sugadins“. Vakarai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Lietuvą. Ar stipriai tą jautėte? - Žinote, ką sakė vienas, kitas ar trečias Vakarų vadovas, nereiškia, kad Vakarai yra vieningi arba nuoseklūs. Pavyzdžiui, Mitterandas iš tiesų pirmomis dienomis yra pasakęs nemalonių charakteristikų, kurias mėgsta cituoti kai kurie mūsų politologai... Cituoti kaip įrodymą, kad štai kokie Vakarai... (Šypsosi red. past.) O iš tiesų visa tai truko gal mėnesį, o gal ir dar trumpiau. Nes tada Mitterandas gavo mano ir J. Urbšio pasirašytą laišką. Gražia prancūzų kalba, kurią suredagavo Ugnė Karvelis... ....O kartu pasaulis mato nufilmuotas kruvinas, išdaužytas patalpas ir pan. Taigi Prancūzijos vadovybė turėjo labai greitai suvokti, kaip yra iš tiesų, nors prieš tai jiems specialiai buvo „įdėta“ tam tikros charakteristikos apie lietuvius. Tačiau toks „matymas“ labai greitai pasikeitė. Vyko mūsų susirašinėjimas su Mitterandu, rudeniop nuvykau pas jį į Paryžių, pasikalbėjome. Buvo visiškai aiškus jo nusistatymas net dėl Lietuvos aukso. Jis pasakė: čia jūsų auksas ir jūs esate ta pati valstybė, Prancūzija tą pripažįsta. Taigi tik reikėjo šiek tiek perlaužti. O su tuo citavimu, ką vieną kartą Mitterandas impulsyviai pasakė, nereikia perspausti. - Vienas tokių žingsnių F. Mitterando ir H. Kohlio laiškas jums. Ką juo norėta pasiekti? Galbūt siekta jus paspausti? ....Tačiau net Bushui buvo „įlašinta“ ir jis manęs klausė, kodėl mes nepadarome referendumo. Jis klausinėjo, kiek Lietuvoje gyvena lietuvių. Pasakiau: tiek ir tiek. Tada jis vėl: tai ko jūs bijote, padarykite referendumą. Aš jam paaiškinau, kad mes traktuojame rinkimus kaip jau įvykusį valios pareiškimą. Tačiau paskui grįžęs sumasčiau, kad visgi jiems to dar neužtenka ir paskui mes surengėme referendumą. Padarėme viską formaliai, kaip jie ir norėjo, vasario 9 dieną. Per pasaulį „nuskriejo“ karikatūros, kaip Gorbačiovas gavo nokautą ir 90 proc. žmonių pasisakė už nepriklausomybę. Gorbačiovas, matyt, pagal M. Burokevičiaus ir visų kitų informaciją manė, kad čia labai daug nepatenkintųjų, nusivylusių blokada, pablogėjusiu gyvenimu ir pan.