labai geras rashinelis.. respekc autoriui

"Dexteris" <mymail@mail.lt> wrote in message 
news:h3hn4p$df5$1@trimpas.omnitel.net...
> Buvo laikai, kai mano mėnesio pajamos siekė 300 lt. (studijų metai), buvo 
> laikai, kai jos siekė net šiek tiek daugiau nei porą tūkstančių. Dabar gi 
> atėjo krizė. O krizės metu eilinis žmogelis daug neuždirbsi... Gal visokie 
> kostiumuoti klounai iš Gedimino prospekto ir ima dešimtis tūkstančių, gi 
> tokiems kaip aš, eiliniams žemės kirminėliams lieka minimalūs 800 lt. ant 
> popieriaus. Bet, prašau, tik nepulkit man reikšti dėl to užuojautos, nes 
> tas minimalus atlyginimas yra geriausia, kas yra nutikę mano gyvenime. Nes 
> 800 lt. per mėnesį - tai kelias į sielos nušvitimą, į naują pasaulio 
> pažinimą, į geresnį, prasmingesnį, turiningesnį gyvenimą, kurio nepatirsi 
> uždirbdamas tūkstančius... Va jums įrodymai:
>
> Minimalus atlyginimas mus suartino ir padėjo geriau pažinti vienas kitą.
> Gaudami tūkstančius, aš ir mano antroji pusė, grįžę po darbo vis 
> kalbėdavom apie pinigus. Kiek tą ar kitą mėnesį uždirbsim, kokius gausim 
> "bonusus", kur juos išleisim. Kalbos vis sukosi apie litus, ir vis trukdė 
> geriau vienas kitą pažinti. Dabar, kai abu gaunam minimumus, apie pinigus 
> nebekalbam. Kokia prasmė kalbėti apie tai, ko nėra? Atlieka marios laiko 
> diskusijoms apie politiką, kultūrą ir meną.
>
> Minimalus atlyginimas padarė mane doresniu.
> Kai kišenėj šlamėdavo koks tūkstantėlis, velnias galvon vis grūsdavo 
> nedoras mintis - "Gal kada ištrūkt kur su draugeliais, pabaliavot kaip 
> reikiant kokioj pirtelėj su mergom?.." Minimalus atlyginimas išvadavo mane 
> nuo mąstymo apie tokias niekšybes. Kur gi aš važiuosiu, kai kišenėse 
> vienas po kito siaučia "Anatolijai", ir kokia svetima merga kreips dėmesį 
> į šūdelį, dirbantį už 800 lt. ant popieriaus?
>
> Minimalus atlyginimas padėjo tapti patriotu ir lietuviškos pramonės 
> rėmėju.
> Gaudamas tūkstančius gėriau prancūziškus vynus ir visokius hainekenus. 
> Dariau blogą darbą - nerėmiau savo šalies gamintojų. Minimalus atlyginimas 
> padėjo tą klaidą suprasti. Dabar aš pasitaisiau. Lyg rūkas nuslinko nuo 
> akių ir pamačiau, kad lentynos lužte lūžta nuo šaunaus vyno mielais 
> tautiškais pavadinimais - "Klumpės", "Nemuno Vingis", "Žara". "Gojus". O 
> jau tas jo gardumas ir įvairumas - ir žemuogių, ir aviečių, ir obuoliukų 
> ir visokių kitokių, net išrankiausiems gurmanams įtinkančių skonių. Ir, 
> svarbiausia, pigu! Nereikia nė dešimties litų, kad grįžčiau namo tvoras 
> ramstydamas ir kaimynų šunis lodydamas.
>
> Minimalus atlyginimas padėjo man užmegzti daug naujų šaunių pažinčių.
> Vos tik iš lentynos nutveriu "Nemuno vingio" ar "Žaros" butelėlį, tuoj pat 
> šalia išdygsta koks nors susidraugauti pasiryžęs, seilę varvinantis 
> žmogelis. Ir kaip nepasidalinsi su juo šita Dievo ir Lietuvos vyndarių 
> dovana? Taip ir mezgasi naujos pažintys, taip plečiasi pažįstamų ratas. 
> Svarbiausia - visi jie patyrę minimalaus atlyginimo nušvitimą, visi žino 
> tikrąją gyvenimo prasmę ir vertę. Gi draugai, o ne pinigai daro žmogų 
> laimingu. Vienas malonumas kartais pasisėdėti su jais, pasimėgauti kokiu 
> žemuogių skonio vyneliu, padiskutuoti apie politiką, prieiti išvados, kad 
> visą valdžią reikia tremti pas baltas meškas, o paskui, išsiaiškinus, kad 
> viens kitą labai gerbiam, patraukti namo. Mano moteris sako, kad po tokių 
> pasisėdėjimų nuo "rašalo" aš labai smirdžiu ir ima mėlynuoti mano nosis. 
> Tyliu ir nieko jai nesakau. Argi jos vargšei moteriškai galvelei suvokti, 
> kad kvapas sklinda dėl to, kad dūlėja senasis, sumaterialėjęs mano vidinis 
> "aš", o nosis keičia spalvą todėl, kad pamažu tyrumu, mėlynumu ima 
> nušvisti mano vidus, mano siela?..
>
> Minimalus atlyginimas pažadino manyje kulinarijos genijų.
> Gaudamas tūkstančius nesivarginau sukti galvos dėl maisto gaminimo ir 
> plušėti virtuvėje. Valgiau kavinėse, pirkau iš prekybcentrių pusgaminius. 
> 800 lt. per mėnesį atpratino mane nuo šito kvailo įpročio. Dabar su 
> malonumu plušu prie puodų. Niekada nebūčiau patikėjęs, jog galima visko 
> tiek prisigaminti iš bulvių. Jei taip ir toliau - po poros metų galėsiu 
> išleisti knygą "Krizės meto virtuvė. Patiekalai iš bulvių ir kruopų". Na, 
> kokią poros tomų...
>
> Minimalus atlyginimas pažadino manyje meilę žemei ir žemdirbystei.
> Kai kišenėj šlamėjo pinigai, nemąstydamas leidau juos visokioms 
> pesticidais ir chemikalais prifarširuotoms daržovėms. Dabar, kuo toliau 
> tuo labiau jaučiu meilę augalininkystei. Koks tikslas mokėti žvėriškus 
> pinigus už šviežių svogūnų laiškų pundelį, jei galima įmerkti svogūno 
> galvą į vandens stiklinę ir po kiek laiko mėgautis ekologišku produktu?.. 
> Jau tvirtai žinau, kad atėjus pavasariui čiupsiu lopetą, pusmaišį bulvių 
> ir lėksiu jų kavoti buvusio žolynėlio vietoje. O rudeniui atėjus, kai visi 
> kiti toliau sėkmingai nuodysis pirktomis nitratinėmis bulvėmis, aš, 
> patyręs minimalaus atlyginimo nušvitimą, džiaugsiuos nuosavu ekologišku 
> derliumi.
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti nuostabius "Optima linijos" ir " 
> PŽRN (Praktiški žmonės renkasi Norfą) produktus.
> Buvo laikai, kai žiūrėdamas į prekių lentynas akimis ieškojau brangesnių, 
> išreklamuotų, atseit kokybiškų produktų. Ech tas mano naivumas. Tada aš 
> dar nesuvokiau - kad geriausiems dalykams reklamos nereikia. Jų vardas 
> kalba pats už save. Pavyzdžiui, koks tikslas mokėti žvėriškus pinigus už 
> firminį kečiupą, jei pradarius jo butelį reikia kankintis jį kratant į 
> lėkštę? Optimalusis tokių problemų nesukelia. Tik paversk indelį - pats 
> išteka lauk. Koks tikslas mokėti 10 ar 20 litų už nediduką šampūno 
> buteliuką, jei už tris litus gali nusipirkti visą litrą šaunaus, 
> dilgėlėmis kvepiančio produkto? Mano moteris sako, kad jai nuo visų 
> šitokių dalykų skirsta ir pleiskanoja oda, lūžinėja plaukai. Nesakau jai 
> nieko. Argi jos vargšė moteriška galvelė gali suprasti, kad taip ir turi 
> būti? Juk čia lupasi senoji, sumaterialėjusio žmogaus skūra. Ateis diena, 
> kai iš jos išsiners naujas, minimalaus atlyginimo nušvitimą patyręs kūnas.
>
> Minimalus atlyginimas padarė mane tikru vyru.
> Gaudamas tūkstančius, lyg koks kvailys leidau pinigus visokiems 
> pederastiškiems išmyslams - kvepalams, losjonams. Pinigai akino mane, ir 
> niekaip negalėjau suprasti senos statybininkų tiesos, kad tikras vyras 
> turi skleisti Dievo ir gamtos jam dovanojamą kvapą. Dabar aš patyriau 
> atsivertimą. Nebeperku viso šito mėšlo, o pokyčiai į gerą - akivaizdūs. 
> Kad ir kiek anksčiau purkšdavausi, šlakstydavausi, mano antroji pusė apie 
> kvapus nieko nekalbėdavo - leidau pinigus, o rezultato jokio. Gi dabar, 
> vos tik pakeliu ranką, ji sako, kad mano pažasties kvapas verčia ją iš 
> koto. Koks vyras nesvajoja vienu rankos mostu užburti moterį taip, kad tai 
> iš po kojų pradėtų slysti žemė?..
>
> Minimalus atlyginimas mane suartino su giminaičiais.
> Buvo laikai, kai vaikydamasis ilgesnės kapeikos pamažu pradėjau tolti nuo 
> savo giminaičių. Tai dirbdavau savaitgaliais, tai drybsodavau lovoje, 
> įsitikinęs, kad po sunkaus darbo nusipelniau poilsio, o ne giminių 
> lankymo. Minimalus atlyginimas atvedė į doros kelią - dabar dažnai 
> važiuoju į kaimą pas gimines, nes žinau, kad ten nemokamai gausių kokį 
> kiaušinį, puslitriuką medaus, trilitrį raugintų kopūstų, o jei pataikysiu 
> ant kiaulės pjovimo - tai ir gabalą šviežios mėsytės.
>
> Minimalus atlyginimas man padėjo atrasti Dievą.
> Uždirbdamas tūkstančius visiškai buvau apleidęs savo sielos reikalus. Į 
> bažnyčią, nevaikščiojau, išpažinties neatlikinėjau, nesimeldžiau, nes 
> buvau įsitikinęs, kad tai senų davatkų pomėgiai. Dabar viskas kitaip. Kas 
> sekmadienį einu į bažnyčią, visas mišias klupiu ant kelių ir karštai 
> meldžiuosi prašydamas Dievo suteikti man stiprybės, išmonės ir valios 
> pragyventi už 800 lt (ant popieriaus) per mėnesį.
>
> Dar daug ko galėčiau prirašyti apie naują gyvenimo pažinimą. Bet turiu 
> bėgti. Norfa paleido PŽRN duoną po 0.98 lt. ir pomidorus po 2,99 lt. 
> Bijau, kad apie tai sužinos ir kiti patyrę minimumo džiaugsmą, ir iki 
> vakaro gali nieko nelikti....
>
> Taigi, brangieji, jei jums užteko kantrybės perskaityti viską, ką 
> surašiau, manau supratot, kad neverta važiuoti į Tibetą ar Indiją ir ten 
> blaškytis ieškant sielos nušvitimo. Apsidairykit, jis čia pat, šalia 
> Jūsų - vos už 800 lt. per mėnesį...
>
> Ką tik supratau, kad nušvitimą jau galutinai patyriau, tad eisiu ieškotis 
> darbo, kur moka šiek tiek daugiau. Pinigus taupyt išmokau, tad už 
> sutaupytus ateity darysiu gerus darbus - statysiu ėdžias stirnoms, kalsiu 
> inkilėlius varnėnams, aukosiu Valdovų rūmų statyboms...