labai senas, bet uztikau pas save, tai syptelejau vel :) - Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit Jūs!! Nepasakysim jums tikrai, oi ne, oi ne, oi ne!!! - Vini!! A Vini!! - Ką? - O kur mes einam? - Kaip kur? Einam kiaulių pamylėt! - Aa.. Aišku. - Kur einam mes su… - Vini!!! - Nu ką? - O tai aš pagalvojau, jei einam kiaulių pamylėt, taigi ir aš kaip ir kiaulė. - Nu jo. Tik dabar supratai? - Na ne, bet taip išeina, kad einam manęs pamylėt. - Nu jo, o kas? - Ne nieko! - Keistuolis tu, Knysliuk. Kur einam mes su Knysliuku… - Vini!! - Kas dar?! - Ne, nieko. - Nu tu kažkoks nesusipratęs. Gal einam medaus iš pradžių? - Aha! Einam! - Kur einam mes su… - Vini!!! - Ojėzau, kas??!!! - Aš va pagalvojau… - Ko tais dažnokai galvoji šiandien. - Na aš juk medaus nevalgau. - Nu ir? - O mes juk dabar einam medaus! - Tai? - Ne, nieko. - Nu fak, Knysliuk, diorgint pradedi. - Aha. - Ką aha? - Ne, nieko. - Eina sau… - Kas? - Ką kas? - Kas eina sau? - Apsišik galvą, Knysliuk, einam alaus. - Ko? - Oi, tfu! Medaus. - O aš jau pagalvojau, kad.. - Galvojimas tau kenkia. - Tikrai? - Kas tikrai? - Kenkia. - Kas kenkia? - Na man galvojimas. Ar tikrai kenkia? - O tu dar nepastebėjai? - Nea. - Svarbu aš pastebėjau. - Ką? - Kas ką? - Ką pastebėjai? - Nieko. - Aha. - Baik ahahuot, kiaule. Išalkau jau. O! Sugalvojau! - Ką? - Kas ką? - Ką sugalvojai? - Man reikės balionėlių. - O kam? - Ne tavo reikalas. - Aha. - Ar turi balionėlių? - Aha. Liko nuo asiliuko Yhaha gimtadienio. - Gerai. Einam pas tave balionėlių. - Einam! - Kur einam mes su…. - Vini!!! - Ką? - Taigi pas mane einam! - Na ir? - Ne, nieko. O kodėl dainuoji, kad niekam nesakysim? - Ką aš žinau. Apie tai dar nepagalvojau. - Aha. - Pamparam param pam pam… Po 10 min. Knysliuko namuose. - Vini! - Nu? Radai? - Aha! Radau. Net du yra! - Gerai, imam. - Kurį imam? - O kokius radai? - E.. vienas žalias, o kitas mėlynas. - Reiškias taip.. Jei imsiu žalią balionėlį, bitės pagalvos, kad esu medis. O jeigu imsiu mėlyną… Vis dėlto imsiu žalią. - O kur dėti mėlyną? - Susikišk sau kur nors. - Kur susikišti? - Ai, Knysliuk, nenervuok. Kvaili klausimai. - Kieno? - Tavo. - Kas mano? - Va ir vėl. Einam medaus. - Aha. - Kur einam mes su Knys… - Vini!! - Ką?? - Taigi medaus einam! - Na ir? Pats žinau. - Ne, nieko. - Pam parapam pam.. - Pam pam!!! - Šaunuolis, Knysliuk. - Kodėl? - Todėl, kad dainuot išmokai. - Aišku. - Pampara… - Vini!! - Ką? - Va medis kur bitės gyvena. - Aha, matau. - Ką darysim? - Dabar reikia užpildyti balionėlį heliu, kad mane pakeltų į aukštumas. - Aha. O iš kur imsim helį? - Joo…emm.. Jei nėra helio, tai reikės pribezdėti mums patiems. Prisiminiau, kaip Pelėda mokėsi skraidyt. - Aha. O kaip pribezdėti kai nesinori bezdėti? - Reikia užvalgyti kopūstų. O kur kopūstai auga? - Pas triušį!! - Šaunuolis. Einam pas triušį. - Einam!!! - Kur einam mes su… - Pas triušį!!! - Kas pas triušį? - Einam pas triušį. - Aš ir pats žinau. O ko taip suspiegei? - Na tu paklausei kur einam.. - Aš neklausiau. - O aš pagalvojau, kad klausei. - Blogai pagalvoji. Gal nebegalvok? - Aha. - Gerai. Tai einam pas triušį. - Einam! - Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit jūs, nepasakysim jums tikrai.. - Oi ne, oi ne, oi ne !!!! - Šaunuolis Knysliuk. - Kodėl? - Šiaip sau. Ar tik ne čia gyvena triušis? - Aha, čia. - Gerai. Pas triušį neužeisim, tiesiog suvalgom kelis kopūstus. - Aha. Tai, kad triušio ir taip nėra. - Iš kur tu žinai? - Spyna kabo. - O! Knysliuk, tampi proto bokštu. - Kas? - Ne, nieko. Apsirikau. Valgom! - Aha, valgom! - Na kaip? Skanu? - Aha. - O man ne. Aš sugalvojau, valgyk tu, nes aš kopūstų nevalgau. Paskui pribezdėsi į balionėlį, aš pakilsiu, paimsiu medų ir tada pavalgysiu. - Gerai! - Kiek jau suvalgei? - Du. - Hm… nekas..dar valgyk. - Gerai! - O tu kažkaip keistai atrodai. Padvigubėjai. - Jau keturis suvalgiau. Nebegaliu daugiau. - Užteks. Dabar einam medaus. - Aha. - Bezdėt nori? - Nea. - Nieko, tuoj norėsi. - Ko norėsiu? - Bezdėt. - Kodėl? - Todėl, kad taip reikia. - Aišku. - Kur einam mes su… - Vini!!! - Ką?! - Jau noriu!! - Ko nori? - Bezdėt noriu! - Palauk, dar keli metrai. - Gerai. - Šaunuolis, Knysliuk. - Vini!!! - Ką? - Jau? - Tuoj bus jau. - Gerai. - Na, Knysliuk, jau, pradėk bezdėt. - Aha. - Eina sau! Ko čia privalgei? - Man tai nieko. - Aišku, kad tau nieko. Ble kaip smirda! - Nieko nejaučiu! - Nu ble! Kai pats perdi, tai ir nejauti. Taip ir medaus nespėsiu pavalgyt. - Vini!!! - Ką ble??! - Gal jau gana? Balionėlis pilnas jau. - Aišku gana! - Gerai. - Nyfyga negerai, nudvėsiu nuo smarvės. Ale toks mažas, bet po kopūstų užverstum visus miško gyventojus. Duok dieve medaus rasčiau, kitaip mirtis bus skausminga ir netikėta. - Aha! - Užknisai su tuo ahahavimu. - Aha. - Duok balionėlį. - Imk. - Oho, pasistengei. Aš jau kylu!! - Jau kyli! - Taip ir sakiau! - Aha. - Knysliuk! - Ką?? - O į ką aš panašus? - Į meškiną! - O į medį nepanašus?! - Nea! - Tikėkimės, kad bitėm kitaip atrodys. Knysliuk!!! - Ką?? - O bitės kažkaip keistai į mane žiūri! - Jos apsupo tave! - Matau! O dabar aš į medį panašus?? - Nea! - O į ką aš panašus? - Į meškiną! - Keista.. Jos į mane labai keistai žiūri. Aaa!!! - Kas atsitiko?? - Jos kanda! Aš tik dalelė medžio, ne meškinas visai, nereikia manęs kandžiot… - Vini! - Ką?! - Ką ten dainuoji?! - Nieko, o kas?! - Nieko! - Tai ir nepertraukinėk! Aaaaa, mama!!! - Kas?! - Jos kanda! Gal tu šautuvą turi?! - Turiu! - Tai nešk greičiau! - O tai skėčio nereikia? - Kokio dar skėčio?! - Na kaip multike buvo! - Ten aš buvau debesėlis, o čia aš medis! - Aišku, bėgu šautuvo! - Tik paskubėk! - Aha. - Na ką, bitutės. Aš juk tik medis. Ko žiūrit į mane? Medžio nematėt? Taigi gyvenat pačios medyje. Knysliuk!!! - Jau atbėgu! - Ale greitas, išsibezdėjei, svorio numetei, tai lakstai dabar.. Šauk!!! - Į ką? - Ne į mane gi! - Į bites?! - O tai pataikysi?! - Bandysiu! - Tada šauk į bites. Va į tą didelę! - Man atrodo jos labai piktos! - Taip ir yra! Šauk! - Iššoviau! - Ko tais jos labai supyko! - Aha. - Šauk dar! - Gerai! - Palauk! Sugalvojau! Šauk į balionėlį! - Kodėl?? - Todėl, kad tada išeis visas tavo bezdalas ir bitės dings iš čia nuo smarvės! - Aha. Iššoviau! - Oba! Rodos pataikei! Eina sau kaip dvokia!! Ko čia privalgei?! - Kopūstų! - Pats žinau! Knysliuk! - Ką?? - Aš krentu! - Matau! - Tai gaud… - Ką? - Ai, nieko… Blemba kaip susitrenkiau subinę. - Aha. - Baik ahahuot, - Aha. - Sakau baik! - Gerai. - Puch… - Ką? - Nieko…. man skauda… Puch… Taip pasibaigė Vinipucho ir Knysliuko bandymas surasti medaus. Nuo tada Vinipuchą visi vadino nebe Viniu, o Vinipuchu, nes nukritęs iš didelio aukščio, jis deformavo savo ir taip silpnas smegenis ir pradėjo puchuoti.