Sugalvojo Petka nueiti į šokius. Nueina pas Čepajevą ir sako:
- Vasilijau Ivanovičiau, būk geras, paskolink savo naujus batus.
Čepajevas:
- Nu ne. Tu dar suplėšysi. Aš jų pats dar nė karto nedėvėjau.
Petka:
- Vasilijau Ivanovičiau tikrai nesuplėšysiu. Saugosiu kaip savo akį. 
Paskolink, būk geras.
Čepajevas:
- Nu žiūrėk, Petka, suplėšysi - užmušiu!
Petka pasiėmė batus, išsiblizgino kaip veidrodį! Atėjo į šokius, iškvietė 
pirmą pasitaikiusią Marusią ir šoka. Šoka jiedu, o Petka vis koją Marusiai 
po sijonu kiša. Batai juk kaip veidrodis! Pakiša jis koją ir sako:
- Marusia, aš žinau, kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu? Kokios?
- Žalios.
Marusia tik brinkt ir apalpo.
Petka iškar pribėgo prie Natašenkos ir iškvietė ją šokti. Šoka ir sako:
- Natašenka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu? Kokios?
- Geltonos.
Natašenka tik brinkt ir apalpo.
Petka iškvietė Anką. Šoka ir sako:
- Anka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
- Nu kokios?
Petka:
- Tuojau pažiūrėsim.
Pažiūrėjo Petka ir ... apalpo!
Anka tuojau vandens atnešė, atgaivino. Petka pramerkia akis ir klausia:
- Anka, o kokios spalvos tavo kelnaitės?
- Tai kad aš, Petka, šiandien be kelnaičių...
Petka:
- Ačiū Dievui! Galvojau - batai suplyšo!