>> Yra normalios ribos, kiek žmogus gali produktyviai ir saugiai dirbti.
>> Ne tie laikai, kad reikėtų nuo aušros iki sutemos arti, kad
>> užsidirbtum duonai.
>
> Tai yra tu noretum, kad taip butu. Ash irgi.


Visumoje nelabai atsilikusioje šalyje taip ir yra. Visa kita - produkto 
paskirstymo problema. Manu, šiuolaikinėje visuomenėje nieko blogo 
kažkiek atimti iš turinčiųjų daug ir pridėti duonai tam kuris nesugeba 
jos užsidirbti dabar galiojančią darbo savaitę. Juk yra žmonių, kurie ir 
to negali padaryti. O tas valandas tegu dadirbs tas, kas gali, bet visai 
nedirba.


>> Bet kažkokios darbo savaitės ribos vis tik turėtų būti, o kai kurioms
>> profesijoms (pvz. gydytojams, vairuotojams) jos turėtų būti dar
>> griežtesnės.
>
> Bet tada logiska, kad kazkurioms profesijoms tie reikalavimai gali buti
> ir mazesni. Kaip ir kiti punktai - pavyzdziui ispejimu terminai ar
> iseitines dydis.


Na taip, tada čia ir iškyla tas maksimalios darbo savaitės dydžio 
klausimas. Argumentas, kad per ilgesnę darbo savaitę sukursi daugiau BVP 
yra savaime suprantamas, ir jis neturėtų būti lemiamas. Nereikia žmonių 
paversti darbiniais gyvuliais, tegu ir jų pačių sutikimu - turėtų laiko 
likti ir kažkam kitam.

Todėl savo žodį šiuo klausimu turėtų tarti platesnis specialistų ratas, 
pateikdamas savo argumentus. Kadangi vargu ar Lietuvoje šiuo metu kažkas 
kažką pasakys svarbaus ar naujo šiuo klausimu, nematau būtinybės per 
daug nutolti nuo Europoje, į kurią įsijungėme ir kurios vertybes 
daugiau-mažiau pripažįstame, galiojančių normų.