Yra normalios ribos, kiek žmogus gali produktyviai ir saugiai dirbti. Ne 
tie laikai, kad reikėtų nuo aušros iki sutemos arti, kad užsidirbtum 
duonai. Juk šiaip dažnai saugo žmones ir nuo laisvanoriško savo 
sveikatos žalojimo, ir pan. Visiško liberalizmo normaliose šalyse nėra 
ir, tikriausiai, nebebus.

Dėl visokio minimalaus atlyginimo - tai kitas reikalas. Galbūt, labai 
nebloga kažkada siūlyta M.Friedmano "negatyvių" pajamų mokesčių idėja. 
Tuomet visi suinteresuoti dirbti, tegul ir kelias valandas per dieną. 
Mano nuomone, kiekvienas turėtų turėti galimybę dirbti kad trumpą laiką, 
kad ir už mažą užmokestį. Ir kad tai jam būtų naudinga, nenurėžtų 
didesnių už uždarbį socialinių išmokų. Bet kažkokios darbo savaitės 
ribos vis tik turėtų būti, o kai kurioms profesijoms (pvz. gydytojams, 
vairuotojams) jos turėtų būti dar griežtesnės.




2011.10.19 12:03, Linas Petkevičius rašė:
> O ne liberalizavimas tai?
>
> Turiu elementaru pavyzdi. Moteriske, su dviems aukstaisiais sutinka
> dirbti 10 val. į diena, 5 dienas per savaite fizini darba. Uz 600 Lt.
> Turbut sutiktu buti atleista ir be iseitiniu ir is anksto neispejus. Nes
> tokia situacija. Ir shudas - negali, nes ja matot labai rupinasi. Tik ar
> jos nuomones kas klause?
>
> "RaR" wrote in message news:j7m0nf$66i$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> Čia būtų grįžimas į XIX a. Kai yra netoli 20% bedarbių, didinti darbo
>> savaitės trukmę ir neriboti darbo dienos yra absurdiška.
>