Įdomu, o kokia valiuta tie aptarnavimo kaštai ir tada ir dabar 300 mlrd.? 
Juk jei nominali skola kyla, o aptarnavimo kaštai nekyla dėl dolerio 
nuvertėjimo (t.y. nominaliai doleriais jie kyla), tai turėtų būti matuojama 
kažkokia nenuvertėjančia valiuta? Šiaip tuos "tikruosius" aptarnavimo kaštus 
maždaug galėtų atspindėti procentai nuo BVP.

O JAV skola nominalia reikšme tiesiog pasmerkta didėti esant dabartinei 
dolerio sistemai. Kadangi nauji doleriai į rinka patenka pagrinde tik juos 
keičiant į vyriausybės obligacijas, tai plečiantis prekių ir paslaugų 
kiekiui ir tai skolai (tuo pačiu ir dolerių kiekiui) nedidėjant būtų pastovi 
defliacija. Aišku, ekonomika galėtų sėkmingai veikti ir esant defliacijai, 
bet tam reikėtų didelio psichologinio persilaužimo. Kai skola smarkiai 
didėja procentiškai lyginant su BVP, tai ilgainiui sudaro problemą.




"eMJei" <mjordanas_trinti_@gmail.com> wrote in message 
news:i9gp4n$b5m$1@trimpas.omnitel.net...
> Puikus ir tikslus RaR pastebejimai. Pridursiu del skolos augimo, va 
> skaiciau straipsni, kuriame logiskai pritempta, kad svarbu ne tik skolos 
> dydis, bet ir ja aptarnauti reikalingu pinigu kiekis. Pvz pries 3 metus 
> JAV skola buvo gerokai mazesne (nebuvo kasmetiniu trilijoniniu deficitu) 
> BET tada ir pinigai buvo brangesni. Tiek tada tiek dabar, skolai 
> aptarnauti per metus JAV isleidzia apie 300 milijardu. (tik!!)
>
> Pvz Lietuvos isaugo 4 kartus - nuo 500 milijonu iki 2 milijardu.
>
> On 2010.10.15 22:20, RaR wrote:
>>
>
>> Kol kas suabejota nebuvo. Bet prieš kokį pusmetį jau buvo pareiškimų,
>> kad jei JAV skola ir toliau taip smarkiai didės, gali būti mažinamas jos
>> skolinimosi reitingas.
>