a, jau matau laiškutį, bandysiu atrašyt iki sutemstant ). jei norite sužinoti kas yra "įkvėpk-iškvėpk pratybos", galite atlikti skaitytų internete ei lėraščių reviziją. nereikėtų jokio kalkuliatoriaus, bent aš juo niekada nesinaudoju, paded tie patys dažnuminiai žodžiai, bet tuo (tyrinėjimu) užsiimti galima tik iš smalsumo arba didelio noro žinoti kas vyrauja šiuolaikiniame skonyje, kur dislokuoti skaitytojų minties, idėjos, ragavimo ( kūriniai, juk kiekvienas jų turi savo skonį) aptikimo radarai beigi receptoriai ir kurie tų receptorių virtę atavistiniais, t.y. nereikalingais, tarkime jie tinkamai nebeaptinka kartumo, jo neidentifikuoja ir, tarkim, kad pripažįstamas tik saldumas. pagalvėles, labai dažnai naudojamą ir aptinkamą banalybę, laikyčiau cukrumi. todėl, barstomas ant žaizdos, jis nesukelia laukto efekto ir skaitytojas nekrūpteli, tik apsilaižo. nesitikiu, kad suprasite ). Manau, kas S. Neries lyrika yra pritempiama prie tokių korifėjų kaip Achmatova, tai daro didžiai išsilavinę mūsų lit. tyrėjai, nes jie būtinai susiduria su viena menka problemėle — tyrimo metodika ir jos būdai yra gerokai toliau pažengę, nei mūsų lit-a. arba, galbūt tiksliau pasakysiu — nei pripažintieji mūsų klasikai ir klasikės. todėl ()iš reikalo, būtinybės lyginti ir analizuoti) dirbtinokai priešpastatomi mūsų kūrėjai prieš nemūsiškius. Šiuo požiūriu įdomūs ne tik V. Daujotytės, bet ir L. Jekentaitės darbai, kuriuose kas sakinys vis po filosofinę ar psichologinę įžvalgą — bent jau man, gal ne tokių atvirų, bet visgi įžvalgų norėtųsi matyti mūs autorių kūriniuose. gal tiek tad teroristinio, neturinčio jokios paslapties, žUdančio įkyrumo iš mano pusės. reiškiau tik diletantišką nuomonę. Ačiū už palinkėjimą žydėti, to žydėjimo pats nuostabiausias tarpsnis ką tik prasidėjęs už lango. baltas, kaip ir S. Neries lyrikoje, tad būkime balti, juodi, bet gal ne pilki Q. Ir ačiū jums už atsakymą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19737