litimpex nusinese mano po simta dolcu kelis metus kauptus pinigelius. anuo
metu lankydavosi vokieciai ir amerikonai ir pirkdavo. paskui, lydima mielo
(kuris tuos pinigelius buvo ten padejes - atseit, elkimes civilizuotai su
pingais, laikykime banke, o ne bufete) lankiausi banke del ju atgavimo (uz
juos, atgautus, pasistateme nauja apsildymo katila ar kaip ji pavadint -
buto sildymui). tuomet banko tarnautoja (sudegusio banko, nevyniojant
zodziu i vata) manes kazko paklause, o as nesupratau apie ka ji. jiedu su
mano mielu susizvalge, jis apie mane pasake "ji nieko nesupranta" ir abu
nusijuoke. aisku, tuomet patylejau, bet is tiesu juk as, nieko banku
reikaluose neismananti, sugebejau savo nagais tuos pinigus uzdirbti, o jie,
labai ismanydami, juos visus prasiko. stai kokias nuoskaudas sirdy nesioju.
jau buvau net primirsus, bet kai sugris pietu, jam priminsiu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19495