norėčiau pradėti nuo Vasilijaus Nemčino pranašysčių. Šio astrologo knyga, parašyta apie XV a. vidurį, išliko iki mūsų dienų. Gaila, kad šios labai įdomios knygos neįmanoma pavartyti, nes ji sau goma slaptuose archyvuose (jeigu dar nesunaikinta). Tačiau duomenų apie ją pakanka, net yra jos mikrofilmų. Be išsamių filosofinių apmąs tymų, knygoje yra daugybė stebinančių pranašysčių apie Rusijos ateitį. Antai XVI a. Rusiją valdys „valdovas kraugerys, kuris iš pradžių bus garsus karvedys, o gyvenimą baigs kaip apgailėtinas velnio apsėstas savo vaikų žudikas”. Nesunku susigaudyti, kad kalbama apie Ivaną Rūstųjį. Taip pat minima „didžiulė sumaištis”, šeši apsišaukėliai (dabar žinome penkis), naujoji dinastija, „kuriai lemta viešpatauti beveik tris amžius (Romanovai), užsimenama apie „šios dinastijos ketvirtąjį valdo vą, kuris iš veido bus panašus į katiną” ir kuriame „grumsis Dievas ir velnias” (Petras i). Paskui minima „bobų karalystė”, kuri gyvuos apie 100 metų (Ana Ivanovna, Jelizaveta Petrovna, Jekaterina II). „Caro ka tino” laikas pradės svyruoti stačiatikių tikėjimas. Cerkvės liks, tačiau į jas „įsisuks šėtonas” (matyt, turima galvoje Stačiatikių bažnyčios skili mas). Panašiai aprašytas ir karas su Napoleonu: „bus baisus karas su Frankų valdovu, ir sostinės miestą teks atiduoti”. Tačiau „dideli šalčiai jį iš ten išgins, ir neatpažintas jis slėpsis mažoje saloje” (ne visai taip įvyko, bet maža sala vis dėlto buvo). Apie XX a. sakoma: padarys „šė tonas baisų darbą, karalystė žlugs”. Aštuonioliktasis dinastijos caras „bus pasmerktas mirti” (Nikolajus II buvo septynioliktasis, aštuoniolik tuoju turėjo būti Michailas Romanovas). Užsimenama ir apie „baisią šė tonišką jėgą, kuri iškils su raudonomis vėliavomis”. Šėtoniškas jėgas atves kažkoks žmogus „nuoga galva” (plikas), kuris „ilgai gulės krikštolo karste tarp dangaus ir žemės, jam lenksis žmonės, o ne šventoms mal doms ir ikonoms”. Bus pastatyta „šventykla lig debesų, bet ji bus su griauta” (Tarybų rūmai). Minimas kapinių išniekinimas, Bažnyčios perse kiojimas, baisios žudynės ir kraujo praliejimas. Minimas ir valdovas ar mėnas, kuris atneš labai daug kančių. Jis gyvens geležiniame narve (matyt, Stalinas, kuris atitvėrė Rusiją geležine uždanga nuo viso pasau lio. Čia reikėtų priminti, kad senovėje Gruzija priklausė didžiajai Armėnijai). Toliau minimas baisus karas Europoje. Jis tęsis septynerius me tus (turint galvoje ir karą su Suomija, tai teisingas spėjimas). Knygoje yra ir toks tekstas, kuriame rašoma, kad galiausiai velniai po „septynių dešimčių metų niekšybių ir smurto” bėgs iš Rusijos persivilkę „avių kai liais”, nors iš tikrųjų liks tokie patys „plėšrūs vilkai”. Tas bėgimas truks trejus metus, paskui dar treji metai praeis, kol Rusija atsigaus po sukrė timo. Išvardyti ir būsimieji Rusijos valdovai, tarp jų neilgai valdysiantis didysis valdovas, „neūžauga juodu veidu”, „didysis raitelis”, „auksaplau kė žmona”, „didysis Puodžius-Gončaras” (tai jau XXI a.). Su pastaruoju susijęs Rusijos „aukso amžius”. Minimas ir būsiantis „didelis kryžiaus karas su pusmėnuliu”. Jis atneš pasauliui daug nelaimių ir tęsis 15 me tų. Minima, kad praėjus 15 metų po „velnių bėgimo” susijungs rusų, ukrainiečių ir baltarusių tautos. Kaip aiškiaregys, Vasilijus Nemčinas niekuo nenusileidžia kitiems garsiems astrologams; Nostradamui, Albertui Didžiajam, Ranjo Nero, kai kada net pralenkia juos. Norėčiau pateikti puikią Nemčino frazę, jog visas savo aiškiaregystes jis grindė griežtu mokslu (astrologija), kad galėtų atskirti angelų darbus nuo šėtono žabangų. . -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19495