Pastebėjau, šiais laikais, labai madinga kažką mesti – mest svorį, mesti sutuoktinį, mesti rūkyti arba gert... Bet paprasčiau būtų mesti lauk visą puikybę ir tuštybę, o jau po to, daugiau nebereikėtų vargt... Juk nieko baisaus, visokie teisuoliai mane yra siuntę ir ne tokiomis kryptims, bet nieko neatsitiko, - aš dažniausiai kur norėjau, tai ten ir ėjau. O dabar, kaip Brodskis, nebekaltinu nieko – ir ačiū Dievui. Dabar, jaučiuos stipri ir suaugusi, ir manęs nebereikia globot ir nuo nieko saugoti. Net ir nuo pabaisų. O svarbiausia, atsikračiau svarbiausios priklausomybės - priklausomybės nuo kitų nuomonės. Nors kartais vis dar krūpčioju nuo neviltim alsuojančių tų nuolat baudžiančių atstūmimu pabaisų nasrų – bet tik iš užuojautos, o ne iš baimės ar nevilties... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19223