Esu kažkas, kilęs iš baikštaus vyro. Sudygęs iš vyro,
apkrėsto baime ir girgždesiu. Iš pašiaušto vyro.
Kažkas bučiuoja tau į pakaušį, nes bijo savo kvapo
iš burnos. Kažkas iš baikštaus vyro. Paskui kažkas
sėdi vienišas sniego baltumo virtuvėje tarp stiklainių
su grybais...
Grietinėta lėkštė su įkypa šakute šią akimirką
yra kažkieno veidrodinis atvaizdas. Nes kažkas
ištuština savo veidą, kai sėda užrašyti klajojančius
balsus.
Kažkas bijo visko, kas neparašyta...
Kažkas užlipa į varpinę, užsirakina ten ir daužo varpą
iš visų jėgų, nes bijo mirti. Kūnas verda, prakaitas
kyla į dangų, kviesdamas paskui save kažką.
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18973