"Komunizmas", "nacizmas", o dabar jau ir "globalizmas", tapo neseniai
susiformavusios mokslinės krypties antikomunizmo pagrindinėmis
sąvokomis. Antikomunizmas kaip mokslinė kryptis Lietuvoje įtvirtinta tik
2001 metais. Antikomunizmo teorija dar tik pradeda formuotis, ji silpna,
fragmentiška. Tam turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pabaiga,
apvainikavusi komunizmą karo pergalės vainiku. Visame pasaulyje nustota
domėtis antikomunizmo idėjomis, ir taip buvo atvertas kelias komunizmo
idėjų plitimui pasaulyje epideminiu greičiu. Dabar komunizmo šmėkla
jau klajoja ne tik po Europą, posėdžiauja Europos parlamente, bet
pastebima ir kituose žemynuose. Paskutinė jos auka - Venesuela ir jos
žmonės. Antikomunizmas atsirado Europoje XlX a. Trečiajame -
ketvirtajame dašimtmečiais kartu su komunizmo idėjomis, kaip jų
oponentas. Bolševizmo pergalė Rusijoje 1917 m. kuriam laikui sustabdė
antikomunizmo raidą. Tik katalikiškasis pasaulis sutelkė jėgas,
norėdamas parodyti tikrąjį bolševizmo veidą, persunktą žiaurumo,
neapykantos, šimtų tūkstančių, vėliau milijonų žmonių išžudymu
pačioje Rusijoje ir jos pavergtose tautose.  Pabėgėlės iš Rusijos
rašytojos Aleksandrovos Rachmanovos romaną "Naujųjų žmonių fabrikas",
pasirodžiusį 1936 mrtais, kuriame pirmą kartą Europos istorijoje
parodomas pasibaisėtinas bolševizmo veidas porevoliucinėje Rusijoje,
įtaigiai atskleista rusų tautos tragedija, įvardijami tos tragedijos
kaltininkai Leninas, Stalinas, Dzeržinskis ir komunizmo teorijos autorius
Marksas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18973