Jei Dievas ištikrųjų yra, jį reikia kuo greičiau užmiršti - ne iš baimės, kad būsime nubausti už savo blogus darbus, bet tam, kad žmogus puoselėtų gėrį ir darytų gera tik dėl paties gerumo. Ar įmanoma vargšui duoti išmaldą iš tyros širdies, jei tiki, ar nori tikėti, kad aukštai sėdįs Dievas veda griežtą apskaitą, žiūri į tave ir prideramai linksi?... (H. Pontopidanas. Peras, laimės kūdikis). Na, o Antonas Čechovas buvo įsitikinęs, kad, kai gyvenime būna sunku, naudinga jame ieškoti juokingų pusių... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18849