ego yra Dievo neigimo sąmonė, kilusi iš susitapatinimo su kūnu, su
materialiu mąstymu. Faustas - žmogus siekiantis aukščiausio pažinimo,
suvokiantis savo Šventąjį aš, savos sielos priklausomybę Dievui ir
todėl yra ypač pavojingas Mefistofeliui, todėl jo gundomas kur kas
intensyviau, nei tie, kuriuos pats Mefistofelis niekina kaip niekam vertus.
Praleisiu kelis posmus, kur Mefistofelis apmaudžiai apgailestauja, kad jam
nepavyksta negandomis sunaikinti tikėjimo. "F: Vadinasi, jėgai
stebuklingai, kuri rusena ir many, iš tolo tu pavydulingai krumplėtu
kumsčiu grąsini?  " Taigi, brangi Kate, jūs arba per jauna skaitėt
Faustą, arba skaitėt Jonyno vertimą. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18481