1945 m. birželio 8 d. S. Nėris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus
ligoninę. Gulėdama ligoninėje, ji rūpinosi išleisti savo paskutinį
eilių rinkinį, kurį rašė gyvendama Rusijoje. Šią knygą S. Nėris
pavadino „Prie didelio kelio“, tačiau leidėjai ją pervadino
„Lakštingala negali nečiulbėti“. Rinkinys, jai prašant, buvo
atneštas į ligoninę. Poetei nepatiko nei pakeistas pavadinimas, nei kai
kurie ištaisyti jos eilėraščiai.Poetė atgailavo. Ji tik Rusijoj
pamatė visą tiesą. Gal net susirgo iš savigraužos, o gal ją,
praregėjusią ir apnuodijo. Du jos paskutiniai eilėraščiai: Lietuva man
nedovanos" pateko pas Omaro Chajamo vertėją, dirbusį VISI. Būtų gerai,
kad jis apie tai prabiltų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18481