Tema: Re: devetas 2.5"?
Autorius: Juozas K.
Data: 2017-10-03 11:03:48
siaip tu teisus, nes tai be abejo nera klaidingas issireiskimas pats is 
saves :)

"Sniegas" <lameris@xxx.lt> wrote in message 
news:oqvfpj$s0t$1@trimpas.omnitel.net...
> Jo, staklės susinaudojo...
> Turbūt būsi vienintelis lietuvis, kuris tokią nesąmonę pasakys.
> Staklės naudojamos, bet jos dėvisi. Nėra lietuvių kalboje pakaitalo 
> žodžiui dėvisi.
>
>
> dėvė?ti, dė?vi (-ė?ja, dė?via), -ė?jo
> 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviu? kepurę 
> Dkš. Kokia kepure dė?vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviu? K. Jis 
> dė?vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd. 
> Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrėsiu JD667. Nei tu sėsi, nei tu ravėsi, 
> nei tu vainiką dėvėsi LTR(Žg). Ilgiau dėvėsi lopytu, nekad nauju J.Jabl. 
> Zosikė į bažnyčią tankiai nueidavo dėvimaisiais (kasdieniniais) drobužiais 
> Žem. Jau mažum (šiek tiek) dėvė?tas, al da naujintelis y[ra] – negal mesti 
> į skarmalus Klp. Žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo S.Dauk. Moteriškosios 
> dėvėjo ant galvų skepetą, suvyniotą turkų papročiu M.Valanč. Gražiai 
> vaikščiojau, puikiai dėvė?jau JD613. Pas anytėlę basa dėvėjau RD154. 
> Dėvėk, seserėlė, aukso žiedužėlį ant baltųjų rankelių JD78. Didžturis … 
> dėvė?jo purpura ir bisu DP270.
> ^ Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi LTR(Vlkj). Keturi broliukai viena kepure 
> dė?vi (stalas) Užp. Pigiai mokėsi, neilgai dėvė?si LTR(Jnš).
> | refl.: Perkelis gerai dė?vas Brs.
> ? turėti, nešioti: Sako, kad ir Zarasų miestas dė?vįs ežero vardą Š. Tas 
> vardas, kurį dėviu, krauna ant mano pečių nepakeliamą naštą LzP. Sunku 
> suprasti, dėl ko lietuvis meta savo tėvų dėvėtus vardus, o pasigauna 
> parėjusius iš svetur A1884,147. Ar misli, kad aš per savo amžį norinti 
> tokią nosį dėvė?ti? Jrk74. Pakeltasis (išrinktasis) dėvėjo tą vyresnybą 
> lyg savo amžiaus galo S.Dauk.
> 2. tr. vartoti, naudoti: Šautuvą reik mikliai dėvė?ti Ll. Ar manie reikia 
> senąjį raktą dėvėti, ar naująjį? Jn. Pjautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo 
> tokius pat, kaip jei šiandien regam dėvimus S.Dauk. Skaitytoją į tą prašau 
> tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimys žodžiai tebrodo S.Dauk. Įvardė yra 
> dalis kalbos, dėvima vietoje vardo S.Dauk. Tad karalienė nutvėrė savo 
> kardą, kurį ji mokėjo labai gerai dėvėti rš.
> 3. intr. klestėti, vešėti: Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo 
> abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį V.Krėv. Tuomet tu vėl man 
> jaunam dėvėsi, kaip žalioji rūtelė V.Krėv.
> 4. tr. plūsti: Kad pradėjo dėvėti visokiu! Vrb.
> apdėvė?ti tr. apnešioti: Jeigu naujo [drabužio] negali pirkti, pirk 
> apdėvė?tą Up.
> | refl.: Jau apsidėvė?jo ploščiukas, šventėm reiktų naujo Kp.
> atsidėvė?ti
> 1. užtektinai prisinešioti, atsivilkėti: Atsidėvė?jai mano kepure, kol 
> namie nebuvau, dabar nebeduosiu Kp.
> 2. pasenti: Toks lakamnas buvau: čia griebi, čia griebi, – tai atsidėvė?ję 
> mano kaulai Grz.
> įdėvė?ti tr. įnešioti, įjuodinti: Vyrai šią savaitę marškinius labai 
> įdėvė?jo Up. Labai jau įdėvė?ta kepurė Š.
> išdėvė?ti tr.
> 1. kurį laiką dėvėti: Anais metais tėvas pasiuvo kiškinę kepurę, tai Jonas 
> kiek metų išdėvė?jo Sdk. Penkerius metus išdėvė?jau kepurę, ir dar tebėra 
> nesudubusi Š.
> 2. dėvint ištempti, išnešioti: Pirkaus mažoką kepurę, kažin ar išdėvė?siu 
> Š.
> | refl.: Kepurė mažoka, bet gal per ilga išsidėvė?s Š.
> 3. dėvint sunešioti, nuzulinti: Jis vilkėjo išdėvėtą švarkelį rš. Apsiauti 
> kojas senomis, išdėvėtomis naginėmis rš.
> | refl.: Drabužis išsidėvė?jo kaip dobstys, t. y. išblindo J. Rankovės jau 
> išsidėvė?jusios ir švyti Grž.
> 4. išplūsti: Toks skandalas [buvo], tep išdėvė?jo mane Kt.
> nudėvė?ti tr.
> 1. K nunešioti, nutrinti, nuzulinti: Savo kepurę nudėvė?jau Smn. Ve 
> nudėvė?tas apsiaustas J. Šilkinaitė nudėvėta, žiedužiai keisti KlvD46. Jei 
> broliams koks drabužis nepatikdavo, šits (paikutis) turėjo nudėvė?t Jrk7. 
> Lenciūgas nudėvėtas, greitai nutraukia Skr. Paėmė nudėvėtą stovinčią kampe 
> šluotą ir paguldė pas miegančią motiną BsMtII199.
> | refl.: Pigus rūbas greitai nusidėvėja TŽV599. Nusidėvėjo jau visi 
> pakinktai, bus gėda piršlėm važiuoti Rk. Pečšluostė nusidėvė?jo Bt.
> 2. refl. nusenti, nusivaryti: Iš veidelio matos, kad mergaitė nusidėvėjusi 
> Grž. Kajetonas nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs LzP. Taip nusidėvi 
> darbininkas, kad gauna džiovą rš. Kūnas nusidėvi, ir pajėgos susilpsta 
> A1884,105.
> 3. užmušti, numarinti: Ans nudėvė?jo savo pačią KlvrŽ. Penki žemaičiai, 
> kad būt būrė[je] buvę, visą abazą kryžeivių būt nudėvėję S.Dauk.
> padėvė?ti tr.
> 1. kurį laiką panešioti, pavilkėti: Da tas šarkas y[ra] gerai padėvamas 
> Vvr. Padėvėsi vainikėlį ant gelsvų kaselių JD75.
> | refl. tr.: Užsisegė sijoną pasidėvė?ti Grž.
> 2. nunešioti, aptrinti: Jau gerokai ir ta sermėga padėvė?ta Brs. Parvežė 
> jam naują traktoriuką, o tą padėvė?tą atidavė kitam Pkr.
> 3. užmušti, nudėti, numarinti: Ana tave padėvė?s, t. y. užmuš, nukirs, 
> gyvybę atims J. Ans nora mani padėvė?ti Šv.
> pardėvė?ti tr. K sudėvėti, nunešioti: Aš pardėvė?jau drabužį, paravėjau 
> avalynę J. Pardėvė?jau kepurę Slm. Būsi nebūsi mano mergelė, bent 
> pardėvė?ki šilkų kuskelę JD1264. Pardėvė?si auksinąjį žiedelį LB27.
> | refl.: Drabužis ir žmogus parsidė?vi Skr. Tie inkstai, matyt, 
> parsidė?via par tą druską Šmk.
> pe?rdėvėti tr. sudėvėti, sunešioti: Pavalkai dėvėti ir perdėvėti, vietoj 
> ienų kažkokie mazguoti virvagaliai, lankas įtrūkęs per vidurį, tik 
> pavadžio žiedai džinksi, tabaluoja J.Balt. O iš pašakėlių pinčiau 
> vainikėlį, tą pati perdėvėsiu, merguže mergaudama N109.
> | refl.: Nuo keselio nešimo zakietka per kuprą pe?rsidėvėjo Grž.
> pradėvė?ti
> 1. tr. kiaurai pranešioti, prazulinti, pratrinti: Apsiaustas dar visai 
> naujas, o rankoves jau pradėvė?jai Up.
> 2. tr. pirmą kartą apsivilkus, užsidėjus, padėvėti, pranešioti: Nupink 
> sesei vainikėlį, duok nupynus pradėvė?ti, jaunas dienas paminėti Lp. 
> Atliks rūtelės nenuravėtos ir vainikėlis nepradėvėtas LTR(Rm).
> 3. intr. kurį laiką pranešioti: Pusę amžiaus su tuo apsivilkimu pradėvėjau 
> Grž.
> pridėvė?ti tr. Ll primušti: O aną gerai pridėvė?jo Užv.
> sudėvė?ti
> 1. tr. K padaryti netinkamą dėvėti, sunešioti, suvilkėti: Sudėvėti rūbai 
> B. Davė drobinelius senus sudėvėtus KlpD19. Negi kur aš padėjau, vis čia 
> pat sudėvė?jau J.
> | Juodai sudėvė?ti marškiniai Š.
> | refl.: Dažnai naujas rūbas greičiau susidėvėja, negu senas susinešioja 
> KrvP(Onš).
> 2. refl. susenti, nusivaryti: Susidėvė?jo nabagė, parsidaužė Rs. Pats jis 
> žmogelis gerokai susidėvėjęs, su reumatizmu rš.
>
>
>
>
>
> "Bronco"  parašė naujienų news:oquuko$e1g$1@trimpas.omnitel.net...
>
> On 2017-10-02 22:40, Sniegas wrote:
>> Nors nerodyk savo kvailumo, nes įrengimai tikrai dėvisi.
>
>
> Aha, taip taip. Teisingą patarimą pats sau parašei.
>
> Įrenginiai yra "naudojami", o drabužiai ir jų aksesuarai "dėvimi", todėl
> įrenginiai tampa "naudotais", o rūbai "dėvėtais". Ir ne kaip nors kitaip.
>
> Sėsk, du!
>
>
> p.s. Dar galėčiau ir apie tavo "dėvisi" parašyt porą karčių žodžių, bet
> tiek jau to... Pradžiai pirmą pamoką išmok, tada pereisim prie antros ;)