Specialiai neieškojau šaltinių, bet viešojoje erdvėje taip ir neaptikau kas paprastai paaiškintų tą biržos algoritmą. Suprantu, kad rinkoje yra keli tiekėjai, parduodantys už skirtingą kainą. Jei pigiausio tiekėjo kiekis yra mažesnis nei paklausa, natūralu, kad pridedama ir brangesnio tiekėjo elektra, jei to neužtenka - dar brangesnio ir t.t. Bet jei nustatysi kažkokį vidurkį, tai brangiausiai pasiūliusiam neapsimokės parduoti už mažesnę kainą ir bus elektros trūkumas. Bet, kitą vertus, brangiausias tiekėjas, žinantis, kad be jo elektros nebus reikiamo kiekio, arba ir pigiausias gamintojas, bet be kurio rinkos dalies nebus reikiamo kiekio, gali užkelti kainą iki kosmoso ir tiek jam, tiek visiems kitiems tiekėjams tai bus naudinga. Akivaizdu, kad taip nėra, yra kažkoks algoritmas, tai kaip jis užtikrina, kad kaina nekiltų iki kosmoso be jokių priežasčių ir kad brangiausią trūkstamą elektrą dar apsimokėtų tiekti?

Dėl to, kad elektra yra kitoks produktas, kurio reikia pastoviai ir didesnių atsargų sukaupti negali, sutikčiau, kad vartotojams būtų naudingiau, jei jo kaina būtų išlyginta ilgesniame periode, reaguoti kas valandą į besikeičiančias kainas atrodo gana absurdiška.


On 2022-08-19 12:41, Laimis wrote:
> eSSas rašė:
> >> Kuodis gal ir viską pasaulyje išmano, bet paaiškint (ir ypač
>> argumentuoti) jam nesiseka - tipiškas akademikas valdininko kėdėje
> > Ten pastraipa apie ribinį gamintoją (marginalizmą) su grafikėliu
> nuteikia susimąstyt. Kaip ir teiginiai, kad energetikos ekonomistai apie
> tai perspėjo ir kad senasis modelis, katras pagrįstas kainų
> suvidurkinimu ir sėkmingai veikęs dešimtmečiais neoliberalios bacilos
> buvo pakeistas kalafiorų modelio perkėlimu į energetikos rinką... :-)
> Žodžiu, verta perskaityti.
>