Nežinau kaip ten tie įstatymai veikia, bet akivaizdu, kad netgi jeigu reiktų vykdyti tokį absurdišką formalų reikalavimą, kaip biržoje nupirkti savo gaminamą elektrą, dėl to neiškiltų jokių bėdų. Jeigu tu gamini elektrą po 10 cnt, tai biržoje ją pardavus ir nupirkus po 30 cnt, ji tau kainuos vis tiek 10 cnt. Kitą vertus, tas pats Enefit gamina elektrą visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, latvių Electrum irgi panašiai, tai sunku susekti kuri ten elektra importuojama, kuri ne. Taip pat ir su pirkimu iš kito tiekėjo - jei estas turi sudaręs sutartį su kokiu švedų tiekėju, ją irgi gali formaliai parduoti/nupirkti biržoje Lietuvai, kaip ir savo gaminamą, jeigu iš tikrųjų yra tokie absurdiški reikalavimai.

Kitą vertus, juk toje biržoje stambūs tiekėjai neperka elektros vienai dienai, o gali užsipirkti didesnį kiekį - metams ar keliems, tai tuomet gaunasi kaip ir fiksuota kaina tam tikram laikotarpiui.

On 2022-08-08 14:45, Laimis wrote:
> RaR rašė:
>> kainų. Jei kažkurios dalies tiekėjai negamina, jie pasirašo sutartis
>> fiksuotomis kainomis su kitais gamintojais. Bet kurios srities ekonomika
>> negalėtų gyvuoti be tiekimo sutarčių, ateities sandorių ir pan. - nei
>> vienas stambus gamintojas/tiekėjas visko neperka tos dienos biržos
>> kainomis.
> > Konjunktūriniam kontekstui: LT pasigamina ~25-30% elektros energijos.
> Kita – importuojama. Importuojama elektros energija pagal įstatymą –
> prekiaujama _tik_biržoje_. Taigi, tiekėjai gali turėti sutartis tik su
> vietiniais gamintojais. Na, koks Enefit'as gali balansuoti „virtualiai“
> dengdamas čionykštį (fiksuotų planų) nuostolį iš pelningos generacijos
> pas save. Ignitis berods pats užsiminė, kad jie draudžia savo riziką
> ateities sandoriais. Įdomu būtų sužinoti, kaip tai veikia praktiškai
> (pasiūlos, kiek paviršutiniškai žiūrinėjau Nordpool'e ir kt. biržose –
> gana mizernos)
>