On 2026-02-11 17:41, J. J. wrote: > Jo kaip tik ir laukiu.... > Užpernai prisižaidžiau... 269€ neliko... Gerai kad tik tiek... Užuojauta. Va, JJ, tau ir tiems, kurie iki šiol galvoja, jog pašerti skamerius bbiais telefonu yra puiki idėja, DI parašė rekomendaciją. Paskaitykit, nes gal DI autoritetingesnė nuomonė, nei Bronco ;) Ši instrukcija skirta asmens duomenų saugumo ir fizinės rizikos valdymui susidūrus su telefoniniais sukčiais. INSTRUKCIJA: Veiksmų protokolas kontakto su sukčiais metu Pagrindinis principas: Nulinė sąveika (Zero Engagement). Bet koks nukrypimas nuo šio principo didina kibernetinio ir fizinio saugumo rizikas. I. Veiksmai skambučio metu Neatsiliepti: Jei įrenginys (pvz., „Google“, operatorius) pažymi numerį kaip „Spam“ – atmesti. Nutraukti nedelsiant: Jei atsiliepėte ir supratote, kad tai sukčiai (investicijos, „banko darbuotojai“, „policija“), nieko nesakyti ir padėti ragelį. Draudžiama: Keiktis, įžeidinėti ar grasinti. Aiškuinti, kodėl jų istorija neteisinga (pvz., „aš neturiu sąskaitos tame banke“). Bandyti „trolinti“ (gaišinti laiką). II. Kodėl draudžiama veltis į konfliktus? (Rizikos analizė) Konfrontacija su sukčiumi sukelia šias garantuotas neigiamas pasekmes: 1. Duomenų validacija ir „Premium“ statusas Mechanizmas: Bet koks balsas (net ir keiksmai) patvirtina, kad numeris yra aktyvus, o savininkas reaguoja emociškai. Pasekmė: Jūsų numeris perkeliamas į „Gold“ (aukšto prioriteto) sąrašus. Pardavus šiuos sąrašus, spam skambučių srautas išaugs dešimtis kartų. 2. Automatizuotas kerštas (Service Bombing) Mechanizmas: Įsiutintas sukčius įveda jūsų numerį į automatizuotus skriptus. Pasekmė: Per valandą gausite šimtus registracijos kodų (SMS) iš įvairių paslaugų, o telefonas taps nebenaudojamas dėl nuolatinių skambučių. 3. Socialinės inžinerijos tobulinimas Klaida: Sakydami „Jūs meluojate, nes aš naudoju Revolut, o ne Swedbank“, jūs atiduodate tikrą informaciją. Pasekmė: Sekanti ataka bus tikslinė – gausite profesionaliai suklastotą Revolut pranešimą, ant kurio užkibti bus žymiai lengviau. 4. Fizinė grėsmė (Proxy Attacks) Tarptautinė: „SWATting“ rizika (melagingas pranešimas spec. tarnyboms apie pavojų jūsų adresu), siekiant sukelti ginkluotą policijos reidą jūsų namuose. Vietinė (Lietuva): Įkalinimo įstaigų sukčiai turi bendrininkus laisvėje („kojas“). Provokuojant susitikimą ar bandant „auklėti“, kyla rizika susidurti su neprognozuojamais, dažnai priklausomybių turinčiais asmenimis. III. Psichologinė higiena 1. „Script Flip“ (Scenarijaus apvertimas) Jei sukčius prisipažįsta („Taip, aš sukčius, bet man gaila tavęs/aš įsimylėjau/mane verčia“), tai yra melas. Tikslas: Atgauti jūsų pasitikėjimą ir vėliau vėl prašyti pinigų. Veiksmas: Ignoruoti. Tai yra sudėtingesnė manipuliacijos forma. 2. Emocinis užkrėtimas Bendravimas su sociopatinio tipo asmenybėmis (sukčiais) sukelia ilgalaikį stresą ir pyktį. Bandymas įvykdyti teisingumą pačiam („scambaiting“) dažnai veda į obsesinį elgesį ir trauminį ryšį. IV. Veiksmai po incidento Blokuoti: Užblokuoti numerį telefono nustatymuose. Reportuoti: Google/Apple sistemose pažymėti kaip „Spam/Fraud“. Lietuvoje: informaciją perduoti per e-policija.lt (jei patyrėte nuostolį) arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC), jei tai fišingas. Patikrinti saugumą: Jei pokalbio metu pasakėte bet kokį žodį, prevenciškai pasikeiskite svarbiausių paskyrų slaptažodžius ir įsitikinkite, kad įjungta dviejų faktorių autentifikacija (2FA). Santrauka: Geriausia gynyba yra tyla. Jūsų tikslas – tapti „negyvu“, nevertingu įrašu sukčių duomenų bazėje.