matau nepagavai minties :) Isvertus tai reiskia, kad teismui yra px, nes suma ne ta del kurios verta sukti galva ir ieskoti argumentu ir gincytis. Paske formaliai - privalai susimketi uz bendra apsvietima ir viskas. 

T:)

"Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hl38do$gqa$1@trimpas.omnitel.net...
> Wau, paskaičiau iki tos vietos, kur Panevėžio pirmos instancijos teismas "argumentuoja" sprendimą priversti ieškovą sumokėti už laiptinių apšvietimą:
> "Teismo
> vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
> neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
> objektų apšvietimą, *** juolab kad tai yra nedidelė suma *** ir atitinka teisingumo,
> protingumo ir sąžiningumo kriterijus."
> 
> xujeju.. Priteiskit man, gerb. teisme, iš visų Lietuvos bedarbių po 1 Lt. Juolab, kad tai nedidelė suma... už tai, kad aš "dirbu" ir palaikau Lietuvėlės gyvybę, kol jie iš pašalpų minta (čia patenkinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus)...
> 
> "Laurynas" <Bmweda@dzimail.com> wrote in message news:hl1bqn$ufk$1@trimpas.omnitel.net...
>> "Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message
>> news:hl0e4b$j1v$1@trimpas.omnitel.net...
>> > Je buciau rusio savininkas, tai turbut teikciau, kad mano atzvilgiu 
>> > sildymas, kanalizacija ir vandentiekis nera bendro naudojimo. Stogas ir 
>> > ventiliacija jau kaip ir visu gaunasi.
>> 
>> Logiška, bet yra nauja LAT išplėstinės kolegijos nutartis, įdedu tekstą
>> žemiau. Atkreipkit į ieškovo argumentus, kodėl jis neturėtų mokėt, faktines 
>> aplinkybes ir teismo išaiškinimą.
>> 
>> 
>> Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
>> Praktika (www.teismupraktika.lt)
>> 
>> 
>> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
>> m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
>> 3K-7-515/2009.
>> 
>> http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=20&item=doc&aktoid=142115
>> 
>> 
>> Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009
>> Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
>> LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
>> N U T A R T I S
>> LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
>> 2009 m. lapkričio 27 d.
>> Vilnius
>> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
>> kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus
>> Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano
>> Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
>> rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
>> atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį
>> skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
>> kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
>> pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ Kaunuva“ ieškinį atsakovui
>> Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos
>> susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį
>> dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio
>> miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
>> Išplėstinė teisėjų kolegija
>> n u s t a t ė :
>> I. Ginčo esmė
>> Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario –
>> negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis
>> bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti
>> išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas
>> įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.
>> Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo,
>> įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:
>> 1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų
>> projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą,
>> laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą,
>> balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto
>> parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą.
>> Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne
>> didesnis negu 356 300 Lt.
>> 2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti
>> paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią
>> paskolos grąžinimo tvarką:
>> - kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių
>> durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
>> savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį)
>> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
>> tvarka;
>> - kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos
>> laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise
>> turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš
>> savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų
>> remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų
>> vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.
>> 3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir
>> negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo
>> naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal
>> turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.
>> Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja
>> įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso
>> negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias
>> patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo
>> laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas
>> namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams.
>> Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes
>> patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to,
>> investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra
>> vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo
>> naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis
>> (ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo
>> yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
>> Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo
>> 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės
>> priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos
>> priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms
>> bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos
>> dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo
>> mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį
>> už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio
>> imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo
>> bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka
>> bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto
>> vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia
>> bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.
>> II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
>> Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį
>> atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir
>> atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo
>> savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso
>> negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006
>> m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių
>> reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių
>> mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad
>> mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o
>> atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų
>> ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija
>> deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie
>> nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų
>> nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi
>> atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo
>> bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo
>> konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos
>> yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą,
>> kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip
>> nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas
>> yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų
>> bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad
>> ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto
>> įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių
>> interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas
>> dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu
>> ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas,
>> nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte,
>> ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi
>> teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba
>> inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos
>> nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė
>> imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo
>> nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo,
>> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis
>> siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei
>> remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą,
>> kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir
>> bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto,
>> elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir
>> proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant
>> tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios,
>> prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas,
>> bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos
>> yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo
>> vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
>> neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
>> objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo,
>> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra
>> nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos,
>> tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems
>> savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs,
>> kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui
>> priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai
>> naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra
>> pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti
>> rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų
>> mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.
>> Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
>> išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu
>> panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
>> sprendimąir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš
>> dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m.
>> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo
>> tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos
>> remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir
>> negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos
>> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
>> tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą
>> už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už
>> administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto
>> vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už
>> bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4)
>> kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės
>> teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame
>> aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m
>> rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas
>> susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.;
>> šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios
>> patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis,
>> balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už
>> suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių
>> gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra
>> išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į
>> nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas
>> negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines
>> rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams
>> priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3
>> dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų
>> ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie
>> naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti
>> bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka.
>> Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,
>> jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų
>> patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis
>> naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1
>> dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų
>> savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo
>> centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų
>> nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami
>> atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo
>> išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir
>> teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir
>> išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų
>> patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų
>> savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo
>> projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų
>> šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi
>> teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo
>> sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo
>> sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi
>> subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai
>> mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas
>> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
>> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos
>> ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir
>> įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu
>> apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami
>> butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos
>> teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus
>> priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė,
>> kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už
>> investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio
>> iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Ltpaskolos palūkanų dalies
>> už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1,
>> 6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai
>> netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais,
>> tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.
>> III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
>> Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo
>> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir
>> palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
>> sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
>> 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams,
>> susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
>> savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo
>> klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK
>> 4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
>> (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad
>> įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo
>> daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra
>> nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo
>> naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai.
>> Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji
>> investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus,
>> teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su
>> rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų
>> teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų –
>> laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne
>> negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį
>> skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje
>> dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo
>> sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo
>> negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai
>> vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą
>> laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai
>> tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį
>> (naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta
>> negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas
>> ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų
>> savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
>> neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų
>> keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis
>> energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą.
>> Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo
>> naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi
>> proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.
>> 2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad,
>> vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų
>> paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas
>> išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto
>> renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu
>> sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m.
>> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir
>> šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų
>> yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant
>> šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo
>> negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio
>> projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas
>> netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270
>> straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio
>> projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis
>> plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį.
>> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios
>> dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.
>> 3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija
>> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
>> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir
>> negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš
>> esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo
>> naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą
>> prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas,
>> 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
>> 4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė
>> teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263
>> straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių
>> pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą,
>> t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų
>> normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir
>> sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
>> Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.
>> Atsiliepime nurodoma, kad:
>> 1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad
>> ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas,
>> ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas
>> sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.
>> 2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra
>> skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas
>> neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams
>> keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad
>> kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės
>> atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios
>> patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).
>> 3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai
>> nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti
>> už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo,
>> gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami
>> absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią
>> negyvenamųjų patalpų savininkams.
>> 4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas
>> teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
>> 5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro
>> nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“
>> nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK
>> 4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį
>> plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y.
>> neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti
>> skaičiuojami visi mokesčiai.
>> Išplėstinė teisėjų kolegija
>> k o n s t a t u o j a :
>> IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
>> Dėldaugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
>> dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju
>> turtu susijusias išlaidas
>> Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų
>> asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo
>> disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo
>> ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar
>> keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.
>> Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,
>> naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK
>> 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai
>> bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės
>> teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai
>> nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės
>> teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės
>> ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės
>> objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.
>> Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių
>> sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus
>> „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos
>> reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės
>> teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis
>> bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
>> Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios
>> dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos,
>> pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros,
>> sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės
>> teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5
>> dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe
>> (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos –
>> pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai,
>> stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų
>> apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė
>> įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos,
>> elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,
>> vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai,
>> televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens
>> ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė
>> įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie
>> objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams
>> nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo
>> inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų
>> asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo
>> laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai,
>> pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems
>> patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo
>> butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį
>> turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
>> Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo
>> bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75
>> straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises –
>> valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų
>> bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK
>> 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis
>> reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma
>> grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos
>> principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių,
>> protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių
>> priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo
>> butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
>> Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės
>> nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3
>> straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
>> išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje
>> byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir
>> kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
>> R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr.
>> 3K-3-376/2009).
>> Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad
>> įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių
>> negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei
>> daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės
>> objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste
>> aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų
>> savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,
>> tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio
>> 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai
>> apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas
>> ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas,
>> kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte
>> nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas
>> išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra,
>> remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus
>> statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo
>> naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
>> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir
>> kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad
>> buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas,
>> todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su
>> bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
>> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis
>> civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB
>> „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip
>> daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti
>> išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos
>> paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu
>> paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi
>> įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai
>> suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo
>> Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio
>> 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir
>> kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos
>> kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio
>> gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės
>> nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis
>> privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei
>> bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų
>> būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai
>> nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių
>> daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio,
>> kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
>> Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo
>> bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui,
>> tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš
>> dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės
>> durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai
>> pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo
>> priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui
>> išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o
>> kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
>> CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal
>> kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti
>> išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su
>> įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo
>> ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar
>> butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85
>> straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad
>> išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų
>> nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų
>> savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar
>> viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių
>> naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos
>> įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351
>> patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų
>> namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo
>> tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų
>> namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra
>> privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių
>> gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems
>> valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal
>> namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).
>> Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1)
>> reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų
>> savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo
>> ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
>> saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos
>> išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo
>> aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas
>> atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta
>> estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų
>> gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų
>> įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais –
>> pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo
>> priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji
>> darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos
>> atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir
>> priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25
>> punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo
>> energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas
>> daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų
>> patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų
>> dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų
>> jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
>> Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje
>> nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir
>> kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir
>> priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl
>> intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į
>> bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus,
>> vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir
>> sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.
>> Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo
>> CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų
>> bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise
>> priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto
>> santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris
>> reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
>> nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama
>> visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise
>> priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su
>> gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti
>> neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi
>> būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą
>> proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
>> nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą
>> didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą,
>> pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir
>> naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos
>> bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82
>> straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios
>> dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas,
>> vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia,
>> kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės
>> dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir
>> rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės
>> nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai
>> turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos
>> nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų
>> ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų
>> gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas