Vygandas rašė: > http://i007.radikal.ru/0712/3f/0f7991e8de2a.jpg Ne. Radau pasą (geriau jau būčiau neieškojęs)... БДМГ-41. «бленкер» Т1, Т17 ar Т20 (priklausomai nuo to, koks konkrečiai tai blokas: 41-01, 41-02, 41-03). Tas „blenkeris“ su laidais (aktyvuojamas; neįjungtas, taip reikia suprasti, nespinduliuoja), tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, radioaktyvaus izotopo (turbūt to pačio Stroncio) pagrindu, tad iš principo išimtas iš cilindro neturėtų dūlėti/mėtytis kažkur buityje... Aktyvumas nedidelis (gal keliolika-keliasdešimt kBq; pvz. K-40, natūraliai esančio žmogaus organizme, radioaktyvumas virš ~4 kBq), įjungto ir spinduliuojančio iš kelių cm, pagal pasą, ekspozicijos dozės galia kažkur iki ~0,001 R/h (t.y. iki ~0,01 mGy/h; jei šaltinis nepažeistas ir St90 nepatenka į organizmo vidų, tai per odos/paviršiaus apšvitą, įvertinus odos audinio svorinį faktorių (0,01), ekvivalentas būtų iki ~0,0001 mSv/h arba iki ~1 mSv per metus) Tikrai nieko baisaus. O jei dar įvertinus, kad jis aktyvuotas rankose gal ir visai nebuvo, metus (net ir kelias dienas) laiko prie savęs jo nelaikiau, kišenėje jo nesinešioj(a)u, St-90 per kokius 15-20 m jau gerokai apskilęs (aktyvumas sumažėjęs), tai jei kur sau ramiai guli kokiame maišelyje ar dėžutėje nepažeistas ir kažkiek paspinduliuoja, tai tuos elektronus visiškai sustabdo ir polietileno maišelis, kt. daiktai, o ore jie laisvai nukeliauja gal tik keliolika cm. Bet kokiu atveju reikės tą blenkeriuką surasti. Įdomu kas ten per aktyvavimo principas (turbūt kokia relytė; 6V @ max. 50 mA). Tuo pačiu galėčiau nufotografuoti visą pasą, jei kam būtų įdomu, nes jame yra pateiktos gradacinės, energetinės charakteristikos ir kt. parametrai šiems jutikliams: СБМ-20, СБМ-21, СИ-38Г, СИ-ЗБГ. Taip pat yra principinė elektrinė schema ir visa kita, kaip priklausydavo sovietiniam techniniam pasui.