Visa tai apie ką mes kalbame yra niekai, palyginus su mano nauja problema-
Murzius tapo siaubingai įkyriu narkomanu. Sugedo katinas totaliai. Šiltas
vasaros naktis leidžia lauke, bet iš pat ankstyvo ryto, vos tik išgirsta
mane atsikėlus, pradeda savo verksmingą širdį veriantį koncertą.
Kniaukia kaprizingai reikalaujančiai kaip kokia išlepinta poniutė.
Vaikšto iš paskos kaip prisiūtas ir nei sekundei nenustoja zysti.
Silpnesnių nervų žmogų išvarytų iš proto, bet aš dar atsilaikau.
Štai ir dabar Pipas pažadino mane, kad nori laukan. Nemanau, kad
pasiusiuoti, nes vakar vėlai pakankamai prisibuvome lauke, kai užvekavau
aviečių uogienę, tad atliko daug kartų visus reikalus, tapo tuščias
kaipišgerto ir išlaižyto alaus statinė. Jis turi nepaprastai gerą
uoslę- užuodžia net namuose būdamas kieme kokį katiną ar pro šalį
einantį šunėką, striksintį kiškį, ežiuką. Tada pagatavas
išsinerti iš kailio. Vos išleistas išlekia strimgalviais uostinėdamas
žemę, ir suranda sienos pažeidėją, kuris neša kuldašių net dulkės
rūksta. Svetimi katinai, net didesni už Pipą šaute įšauna į medžių
viršūnes, šunes, pabrukę uodegas, nėšdinasi kur akys mato, nebent
būtų koks pažįstamas. Nereikia man nei NATO naikintuvų. Kad ir šį
rytą, vos atidariau duris, Murzius pasitiko mane verksmingu balsu ir
įėjo į verandą. Gelbėdamasis nuo jo skubiai nuėjau į kambarį už
savęs uždaręs duris ir prisėdau prie kompo pasiskaityti ką Ivsė
prikūrė. Nespėjau perskaityti kai Murzius, užšokęs verandoje ant
lovos pradėjo koja barškinti langą ir kniaukti. Teko jį įsileisti, bet
nuo jo pabėgau į savo kambarį, tvirtai uždariau duris. Dar norėjau
užstumti sofą, kad būtų garantuota. Dar kurį laiką jis zyzė, bet ,
matyt, prisiminė, kad po kriaukle yra indelis su šunų maistu, tad
nukeliavo jo užmesti už ausies. Sprendžiu iš to, kad laikinai tapo tylu
ir gera. Žinau, mano džiaugsmas truks neilgai, tuo labiau, kad einu kavos
išvirti ir teks su katinu susitikti akis į akį, nekurdėsis. Jis tol
neatstos, kol negaus savo kelių karosiukų. Suradau išeitį, nes neturiu
nei laiko, nei noro sėdėti su meškere, tuo labiau, kad kartais visai
nekimba. Iš savo biudžeto išskyriau tam tikrą sumą, nesakysiu kokią,
nes neatsimenu, ir nupirkau žvejų parduotuvėje bučių. Įmečių
prūdan , ir beveik visada į jį patenka keletas karosiukų, dažniausiai
tie geltonieji, mažiukai. Murziui karosų spalva neturi jokios įtakos,
suryja juos kaip didžiausias gurmanas. Ir aš lengviau atsikvėpiu, nes
pusdieniui katinas suteikia man neapmokamų atostogų, o pats nueina
pasnausti verandoje ant sofutės, ar t\\patykoti pelių.Šiaip jis labai
mielas katinukas, myliu jį tą narkomaną.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20001